Popiežiaus Pranciškaus homilija: Nebijokime Dievo dovanų (+video)

Antradienio rytą aukotų Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie Dievo neatlyginamai žmogui dovanojamas malones ir apie žmogaus nesugebėjimą jas su dėkingumu priimti.

Šios dienos Evangelijoje girdėjome Jėzaus palyginimą apie vieno žmogaus iškeltą puotą, kurioje dalyvauti pakviestieji vienas po kito atsisakė. Pasak Popiežiaus, jei jau kalbama apie puotą, tai manoma, kad ji pradžiugins žmones, nes juk malonu būti pakviestiems, gera linksmintis malonioje draugijoje. O vis dėlto, šiuo atveju, pakviestieji vienas po kito, dėl įvairių priežasčių atsisakė. Vienas teisinosi, kad nusipirko dirvą ir būtinai turi ją apžiūrėti, kad šiuo atveju jam maloniau skirti laiką ir dėmesį savo turtams, negu būti su kitais žmonėmis. Antras aiškino, kad jam reikia išmėginti ką tik įsigytus penkis jungus jaučių, kad, kitaip tariant, jis turi svarbių su savo verslu susijusių reikalų. Trečiasis atsisakė dalyvauti puotoje, nes jis buvo ką tik vedęs. Jam neleidžia egoizmas. Jis nori džiaugtis vienu du su savo žmona. Visais trimis atvejais susipriešina visiškai už dyką, mainais nieko neprašant, visiems šiems žmonėms skirtas kvietimas ir jų pačių interesai, kiekvieno iš jų privatūs reikalai. Visi trys pakviestieji renkasi ne bendravimą, bet save pačius.

„Jei kvietimas būtų buvęs kitoks. Jei būtų sakoma: „Ateikite, nes pas mane iš kitos šalies atvyko keli bičiuliai verslininkai; gal ką nors naudingo sugalvosime“, tokiu atveju turbūt nė vienas nebūtų atsisakęs. Juos gąsdino tai, kad viskas neatlyginama. Jei žmogus yra egoistas, jei jis pats yra visko centre, jam tikrai sunku išgirsti Jėzaus balsą, Dievo balsą. Kai žmogus neturi kito akiračio kaip save patį, tuomet neatlyginamai dalijamos dovanos kelia baimę. Bijome Dievo dosnumo. Jis toks didelis, kad mums kelia baimę.“

„Mes jaučiamės saugiau būdami su savo nuodėmėmis, su savo ribotumu, pasilikdami savo namuose. Bijome iš jų išeiti, bijome priimti kito žmogaus kvietimą, bijome priimti Dievo kvietimą. Visi savyje slepiame šią baimė. Esame katalikai, bet ne per daug. Pasitikime Viešpačiu, bet ne per daug. Tas „ne per daug“, tas bailumas mums kenkia, mus padaro mažus.“

Ką padarė šeimininkas, kai sužinojo, kad kviestieji atsisako dalyvauti puotoje? Supykęs liepė tarnams eiti į miestų aikštes ir skersgatvius, atvesti visus ką sutiks, varu atvaryti, kad namai būtų pilni. Dažnai mes Viešpatį priverčiame šitaip elgti su mumis. Žmonės priešinasi, bet jis nenusileidžia, jis nesiliauja neatlyginamai dovanojęs savo gerumą.

Už puotą, į kurią esame pakviesti, - sakė Pranciškus, - sumokėjo Jėzus savo nusižeminimu ir mirtimi. Kai žiūrime į nukryžiuotąjį, pagalvokime: „štai mums skirto džiaugsmo kaina“. Taip, Viešpatie, aš esu nusidėjėlis, bet žiūriu į Tave ir su dėkingumu priimu kvietimą į Tėvo pokylį. Pasitikiu. (Vatikano radijas)