Šventojo Sosto diplomatas JTO: teisės į gyvybę ir laisvę yra pamatinės

Šiandienos diskusijos parodo kiek daug rimtų iššūkių žmogaus teisėms pasaulyje ir primena mums būtinybę atkurti pasitikėjimą žmogaus teisių sistema, įgyvendinant pamatines žmogaus teises. Teisė į gyvybę yra prigimtinės teisės dalis, ji saugoma tarptautinių žmogaus teisių įstatymų ir yra visų žmogaus teisių pamatas. Šventasis Sostas dar kartą tvirtina, kad visų gyvybė turi būti saugoma visose jos stadijose, nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, - sakė arkivyskupas Bernardito Auza, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas JTO Niujorke. Jis dalyvauja įvairiose 69-osios generalinės asamblėjos diskusijose, šį kartą apie žmogaus teises.

Šventojo Sosto diplomatas savo pasisakyme, be teisės į gyvybę, taip pat kalbėjo apie religijos ir sąžinės laisvę.

Pasak jo, Šventojo Sosto delegacija sveikina dvejų pastarųjų metų pažangą atsisakant mirties bausmės pasaulyje. Jis priminė spalio 23 dienos popiežiaus Pranciškaus susitikimą su Tarptautinės baudžiamosios teisės asociacijos nariais, kuriame popiežius ragino atsisakyti mirties bausmės ten, kur ji dar taikoma ir taip pat pastebėjo, kad įkalinimas iki gyvos galvos yra paslėpta mirties bausmė, nesuteikianti jokios prisikėlimo ir pasitaisymo vilties. Šventasis Tėvas taip pat ragino vengti „populistinio baudžiamumo“, kuris privilegijuoja bausmę, o ne socialinių problemų sprendimą ir prevenciją, dėl kurių trūkumo ir padaroma daug nusikaltimų, ypač tarp jaunų ir pagyvenusių žmonių.

Kitą savo kalbos dalį arkivyskupas Auza skyrė minties, sąžinės ir religijos laisvei, kuri pasaulyje yra varžoma, yra regionų kur religinis persekiojimas tapo ypač brutalus. Šventojo Sosto delegacija pabrėžia, kad tokie atvejai turi būti vertinami ne vien kaip etninių ir religinių mažumų persekiojimai, bet kaip, būtent, pamatinės teisės pažeidimai.

Neretai ir ten, kur tiesioginių persekiojimų nėra, yra įtvirtinti teisiniai barjerai, diskriminacinės normos, bandymai išstumti religiją iš viešojo gyvenimo arba neatsižvelgti į sąžinės balsą. Galima taip pat pastebėti, kad gana išplitęs iškraipytas religijos laisvės suvokimas. Tad Šventojo Sosto delegacija trokšta pabrėžti, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė iš tiesų yra pamatinė. Pagarba šiai laisvei nėra vien paprasta tolerancija. Kaip aiškiai skelbia Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, ši laisvė apima teisę praktikuoti savo religiją privačiai ir viešai, vienam ir su kitais, taip pat savo įsitikinimų keitimą.

Jau iš istorijos pamokų žinome, - sakė Šventojo Sosto diplomatas, - masyvaus pamatinių žmogaus teisių pažeidimo kainą. Dabar yra laikas drąsiems sprendimams. (Vatikano radijas)