Naujas palaimintasis kun. Pedro Asúa Mendía: kaip audeklas, nušluostantis ašaras vargstantiems
Kaip audeklas, nušluostantis ašaras vargstantiems. Dosnumas – tai vienas bruožų, apibūdinančių
šeštadienį palaimintuoju paskelbto kunigo Pedro Asúa Mendía tarnystę, - sako beatifikacijos
bylos postulatorius kun. Aitor Jiménez Echave. Persekiojimų dėl tikėjimo, vykdytų
pilietinio karo Ispanijoje metu, auka 1936 m. tapęs baskų kunigas kankinys buvo ir
architektas, pastatęs Albia Bilbao teatrą, mokyklų. Jo beatifikacijos Mišios lapkričio
1 d. aukotos Ispanijoje, Vitorijos Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos katedroje;
joms vadovavo popiežiui atstovavęs kard. Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos
prefektas.
Gimęs 1890 m. rugpjūčio 30 d., buvo penktasis vaikas šeimoje. Dešimties
metų ėmė lankyti jėzuitų kolegiją, vėliau tapo architektu. Niekada neapleido maldingų
praktikų ir intensyvaus tikėjimo gyvenimo, subūrė naktinės Adoracijos grupelę, 1919
m. įstojo į seminariją, 1924 m. buvo įšventintas į kunigus. Vykdė aktyvią apaštalinę
veiklą, o prasidėjus persekiojimams ne kartą tardytas. Po vieno tardymo pasakė: „Turime
būti pasirengę tapti kankiniais, jei prireiktų“. Nepaisydamas areštų ir persekiojimų,
kunigas Mendía tęsė savo misiją. Vėliau buvo priverstas slėptis, tačiau buvo suimtas
kariškių. Be teismo išsiųstas į Liendo miestą, kur buvo kankinamas, o 1936 m. rugpjūčio
29 d. nušautas. Jo kūnas, paliktas apleistoje oloje, buvo rastas vėliau ir tik 1938
m. perkeltas į šeimos kapavietę Balmasedoje. Po kurio laiko jo palaikai perlaidoti
seminarijoje, kurią pats buvo pastatęs.
Esminis motyvas nužudyti kunigą
Mendía buvo neapykanta tikėjimui bei jo tarnystė paprastiems žmonėms. Kai kurie jo
žudikų vėliau paliudijo, kad mirties akimirką kunigas pasakęs: „Teatleidžia jums Dievas,
kaip aš jums atleidžiu vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“. Beatifikacijos
procesas atskleidė jo ypatingą religinį užsidegimą: kunigas Pedro pilnai išgyveno
kunigišką pašaukimą, palaikydamas jį nuolatine, intensyvia malda, skirdamas išskirtinę
vietą Eucharistijai. Toks intensyvus dvasinis gyvenimas atsispindėjo jo žodžiuose,
elgesyje, pamaldume. Kunigas Pedro Mendía pasižymėjo ypatingu nuolankumu – niekad
nenorėjo išsiskirti, neieškojo privilegijų, pagyrimo, dosniai ir pasiaukojančiai patarnavo
stokojantiems: vargšai, ligoniai, bedarbiai eidavo pas jį ieškodami pagalbos ir visad
durys buvo jiems atviros. Paminėtinas ir jo apaštalinis atsidavimas, jis pilnai įgyvendino
Vitorijos kunigų judėjimo moto: „Tik kunigas, visada kunigas ir visame kame kunigas“.
(Vatikano radijas)