Pranciškus: nėra meilės Dievui be meilės artimui ir meilės artimui be meilės Dievui
Šiandienos Evangelija mums primena, kad visas dieviškasis įstatymas sutelpa į meilę
Dievui ir artimui, - sekmadienio vidudienio susitikime šv. Petro aikštėje maldininkams
ir Romos miesto svečiams sakė popiežius Pranciškus. Jis trumpai apmąstė dienos Evangelijos
ištrauką, kurioje pasakojama apie fariziejų, įstatymo mokytoją, uždavusį Jėzui klausimą
apie tai, koks yra didžiausias įsakymas.
Jėzus atsako žodžiais iš Pakartoto
įstatymo knygos – mylėk Dievą visa širdimi, visa siela ir visu protu. To būtų pakakę,
bet Jėzus pridėjo ir žodžius iš Kunigų knygos – mylėk artimą kaip save patį.
Jo
naujovė, - sakė Pranciškus, - yra būtent šių dviejų įsakymų sudėjime į vieną: meilės
Dievui ir meilės artimui, parodant jų neatskiriamumą ir papildomumą. Tai dvi to paties
medalio pusės. Negalima mylėti Dievo nemylint artimo ir negalima mylėti artimo nemylint
Dievo. Apie labai gražiai rašė popiežius Benediktas „Deus Caritas est“.
Meilė
Dievui ir artimui yra regimas ženklas, kurį krikščionis gali parodyti. Meilės Dievui
ir artimui įsakas yra pagrindinis ir pirmas ne todėl, kad yra visų įsakų sąrašo viršuje,
bet todėl, kad yra jų širdyje, iš kurios viskas prasideda ir į kurią viskas sugrįžta.
Jau Senajame Testamente buvimas šventu, kaip Dievas yra šventas, apėmė pareigą
rūpintis silpniausiais asmenimis – atvykėliais, našlaičiais, našle. Jėzus šį įsaką
atbaigia iki galo – taip pat ir savyje pačiame, sujungdamas dieviškumą ir žmogiškumą.
Jėzus duoda Šventąją Dvasią, kad galėtume mylėti Dievą ir artimą kaip Jis.
Meilė
yra tikėjimo matas ir tikėjimas yra meilės siela. Negalime atskirti religinio gyvenimo,
pamaldumo nuo tarnavimo broliams, kuriuos sutinkame savo kelyje. Negalime atskirti
maldos, susitikimo su Dievu nuo kito išklausymo, nuo artumo, nuo žaizdų tvarstymo.
Atsiminkite tai: meilė yra tikėjimo matas. Kiek tu mane myli? Tegu kiekvienas
atsako pats sau. Koks yra tavo tikėjimas? Mano tikėjimas yra toks, kaip tave myliu.
Tikėjimas yra meilės siela, - pakartojo Pranciškus.
Jėzus, pasak popiežiaus,
tarsi perskiria tankų teisinį brūzgyną ir parodo du veidus: Tėvo ir brolio. Neduoda
papildomų formulių, bet parodo du veidus. Greičiau vieną veidą – Dievo, kuris atsispindi
visuose kituose veiduose. Ar sugebame atpažinti savo broliuose Dievo veidą? Tai yra
pagrindinis kriterijus mūsų gyvenimams. (Vatikano radijas)