Apie pilkus krikščionis (+video)

Popiežius Pranciškus pirmadienio ryto Mišių homilijoje paragino atlikti sąžinės ataskaitą, pagal kurią suprastume ar esame šviesos, ar tamsos vaikai; šviesos ar tamsos krikščionys. Popiežius įvardijo dar vieną krikščionių grupę, kalbėjo apie drungnus krikščionis, juos pavadindamas pilkumo krikščionimis.

Žmones galima pažinti iš kalbos. Šventasis Paulius, kviesdamas krikščionis elgtis kaip šviesos, o ne tamsos vaikais, vykdė „žodžio katechezę“, sakė popiežius, pasak kurio, yra keturi žodžiai iš kurių galim suprasti ar esame tamsos vaikai. Vienas jų - veidmainystė, būti ir su vienais ir su kitais, kad tik būtų gera su visais, kitas - tuštybė, t.y. neesmiškumas ir tuštybės pilnatis, dar kitas - vulgarumas, lėkštumas, galop - nešvankumas, šlykštumas. Tie keturi žodžiai nėra šviesos vaikų, jie nėra iš Šventosios Dvasios ir nėra iš Jėzaus, jie - ne evangeliniai, Evangelijose nekalbama apie nešvankybes, lėkštybes, tuštybes, nekalbama veidmainiškai.

Tad kaip būti šviesos vaikais? Šventasis Paulius ragina būti Dievo sekėjais, eiti su meile, gerumu, romumu; būti gailestingais, atleisti vieni kitiems, kaip Dievas atleido per Kristų. Tad sekite Dievu ir eikite su gailestingumu, su atleidimu, meilėje, ragino popiežius. Tai šviesos vaikų žodis.

Yra krikščionių, kurie kupini šviesos, siekia tarnauti Viešpačiui būdami šioje šviesoje. Yra ir krikščionių tamsybėse: jie gyvena nuodėmingai, toli nuo Viešpaties ir vadovaujasi tais keturiais žodžiais, kurie priklauso piktajam. Tačiau yra dar trečia grupė krikščionių, kurie nei šviečia, nei nėra tamsoje, tęsė Šventasis Tėvas:

Tai pilkumo krikščionys. Šie, pilkumo krikščionys, kartais pasuka į vieną pusę, kartais į kitą. Apie tokius žmonės sako:“ jam gera ir su Dievu, ir su velniu“. Ir jie visuomet pasilieka pilkume. Jie yra drungni. Jie nei šviesūs, nei tamsūs. Ir tokių Dievas nemėgsta. Apsireiškime, Viešpats pilkumo krikščionims sako: „Bet tu nei karštas, nei šaltas. Geriau būtum arba karštas, arba šaltas. Bet kadangi esi drungnas – toks... pilkas – tuojau išvemsiu tave per savo burną“. Viešpats rūstus pilkumo krikščionių atžvilgiui. Jie sako: „Esu krikščionis, bet neperdedu!“, bet šitaip jie kenkia, nes šitoks jų liudijimas tik sėja neaiškumą, sėja negatyvumą.

Nesileiskime būti apgaunamais tuščių žodžių. Išgirstame daug pavyzdžių, kartais labai gražiai išreikštų, tačiau tuščių, be jokio turinio. Elkimės kaip šviesos vaikai. Susimąstykime apie savo žodžius ir savęs klauskime: ar esu šviesos krikščionis? Ar esu tamsos krikščionis? Ar esu pilkumo krikščionis? Šitaip pažengsime žingsnį pirmyn į susitikimą su Viešpačiu. (Vatikano radijas)