Spalio 24-oji - šv. Benedikto paskelbimo pirmuoju Europos globėju 50-sios metinės

Montecassino benediktinų abatija švenčia savo steigėjo šv. Benedikto paskelbimo pirmuoju Europos globėju 50-sias metines. Ypatingas sukakties minėjimas Montecassino vienuolyne, esančiame už 130 km į pietus nuo Romos, įvyks šeštadienio pavakare per mišparus, kuriems vadovus Vatikano valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin. Po mišparų vienuolyne vyks simpoziumas „Europietiškoji tapatybė ir Europos krikščioniškosios šaknys“. Metinių proga Montecassino vienuolyno muziejuje bus išstatytas Apaštališkojo laiško „Pacis nuntius“, kuriuo pal. Paulius VI 1964 metų spalio 24 dieną šv. abatą Benediktą paskelbė visos Europos pagrindiniu globėju, originalas.

Spalio 24-oji meta taip pat popiežiaus Paulius VI apsilankymo Montecassino vienuolyne penkiasdešimtąsias metines. Popiežius nuvyko atšventinti atstatyto vienuolyno ir bažnyčios, kurie 1944 metais buvo iki pamatų subombarduoti. Vienuolynas ant aukšto kalną buvo strateginė vieta dėl kurios vyko aršios kovos, trukusios keturis mėnesius ir pareikalavusius daugiau kaip 70 000 karių aukų. Popiežiaus vizitas Montecassino benediktinų vienuolyne įvyko Vatikano II Susirinkimo antrosios sesijos metu. Būtent savo apsilankymo metu popiežius pranešė, jog šv. Benediktą paskelbė pagrindiniu Europos globėju.

Pal. Paulius VI Apaštališkajame laiške priminė, jog šv. Benediktas, taikos pasiuntinys, vienybės kūrėjas, kultūros mokytas, o ypač Kristaus religijos šauklys ir vienuolinio gyvenimo pradininkas Vakaruose, ant žlugusios Romos imperijos griuvėsių sukūrė dvasinėmis vertybėmis pagrįstą naują europietišką civilizaciją. Jo vienuolyno broliai, pagal steigėjo „melskis ir dirbk“ („ora et labora“) principą, su kryžiumi, knyga ir arklu nešė į visą žemyną krikščioniškos pažangos modelį. Šv. Benediktas ir jo sekėjai išmokė europiečius skirti pirmumą dieviškajam kultui, tokiu būdu padėdami Europos dvasinės vienybės pagrindus, kurie leido kalbos, kilmės ir kultūros atskirtoms tautoms suvokti, jog jos sudaro vieną Dievo tautą (Kryžius); išgelbėjo beišnykstantį žmonijos paveldą išsaugodami klasikines antikos laikų tradicijas, užtikrindami jų perdavimą ateities kartoms ir skatindami aistrą mokslui (knyga/kultūra) ir sukilnino bei iškėlė darbo sampratą, laukų apdirbimu ir kitais žemės ūkio darbais padėdami europiečiams suželdinti dykvietes (arklas).

Pal. Paulius VI laiške prisiminė, kad daugelis Bažnyčios ganytojų ir vienuolijų vadovų prašė pripažinti šv. Benediktą dvasiniu „Europos tėvu“. Tarp daugelio pasirašiusiųjų peticijas skelbti šv. Benediktą visos Europos globėju yra taip pat tuometinio Krokuvos arkivyskupo šv. Karolio Wojtylos parašas.

Popiežius Pranciškus sukakties išvakarėse paskelbtu potvarkiu paskyrė naują Montecassino teritorinės abatijos abatą ordinarą ir pertvarkė Montecassino abatijos teritoriją, ją sumažindamas ir joje buvusias 53 parapijas su tikinčiaisiais ir kunigais, vienuolinėmis bendruomenėmis ir seminaristais paskirdamas vienuolyno kaimynystėje esančiai Italijos Bažnyčios trivardei vyskupijai, jai suteikdamas papildomą Cassino vardą. Naujuoju abatijos abatu paskirtas benediktinas t. Donato Ogliardi, buvęs Scala in Noci Marijos vienuolyno abatas. Sora-Aquino-Pontecorvo vyskupija nuo dabar vadinsis Sora-Cassino-Aquino-Pontecorvo. Montecassino abatijos teritorija nuo dabar yra sklypas, ant kurio pastatytas vienuolynas ir jo bažnyčia. (Vatikano radijas)