Popiežiaus Pranciškaus homilija: Bažnyčios vienybė – visų tikslas (+video)

Kiekvieno krikščionio pareigą siekti Bažnyčios vienybės. Apie tai buvo kalbama penktadienį Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje, kurioje popiežius Pranciškus komentavo pirmajame skaitinyje girdėtą apaštalo šv. Pauliaus laiško efeziečiams ištrauką.

Raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui... sergėkite vienybę, - sako Paulius. Sergėti vienybę – tai Bažnyčios ir kiekvieno krikščionio pašaukimas, kurį jis vykdo istorijoje. Popiežius paminėjo ir Bažnyčios palyginimą su šventykla, pastatyta iš gyvųjų akmenų. Kai norime pastatyti šventovę ar rūmus, pirmiausia ieškome statybai tinkamos vietos. Paskui klojami pamatai, dedamas kertinis akmuo. Šį įvaizdį naudoja ir Biblija. Bažnyčios kertinis akmuo yra Jėzus, o Bažnyčios vienybės kertinis akmuo yra jo malda per paskutinę vakarienė: „Tėve, kad visi būtų viena“.

Nebūtų įmanoma Bažnyčios pastato vienybė, jei pamatuose nebūtų Jėzaus, - sakė Pranciškus. O kas šią vienybę kuria? Šventoji Dvasia. Ji vienintelė ugdo Bažnyčios vienybę, suvienija Bažnyčioje skirtingus žmones, tautas ir kultūras. Tačiau, kad nebūtume Bažnyčios pastate trapios plytos, bet tvirti akmenys, mums reikia „palaikyti tarpusavio meilę“, sako apaštalas Paulius. Reikia „gerumo, meilumo, didžios kantrybės“ – savybių, kurios pasaulio akimis atrodo kaip silpnumas – tik pasirenkant tas vertybes tampame tvirtais akmenimis.

Šiuo keliu ėjo ir Jėzus, tapo silpnas, nusižemino iki kryžiaus aukos, šitaip apsireiškė jo stiprybė. Ir mums nepadės išdidumas, pasitikėjimas tik savimi. Kai architektas imasi statybos, jis visų pirma parengia planą. Kas gi yra tas planas Bažnyčios vienybės statyboje?

Tai viltis, į kurią esame pašaukti. Viltis, kad einame pas Viešpatį, - tęsė Pranciškus, - viltis gyventi gyvoje Bažnyčioje, susidedančioje iš gyvų akmenų, gaivinamų Šventosios Dvasios. Tik gyvendami pagal vilties planą ugdysime Bažnyčios vienybę. Esame pašaukti didžiajai vilčiai. Ten ir eikime! Semdamiesi jėgų iš Jėzaus maldos už vienybę, būdami klusnūs Šventajai Dvasiai, kuri iš negyvų plytų mus gali paversti gyvais akmenimis, su viltimi, kad surasime mus pašaukusį Viešpatį, būsime su juo kai ateis laikų pilnatvė. (Vatikano radijas)