Popiežiaus Pranciškaus homilija: Neįmanoma būti krikščionimis be Šventosios Dvasios malonės

Neįmanoma būti krikščioniu vien savo jėgomis, be Šventosios Dvasios malonės, - sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą homilijoje komentuodamas Mišių pirmajame skaitinyje girdėtą apaštalo šv. Pauliaus laiško efeziečiams ištrauką. Paulius meldžia dangiškąjį Tėvą, kad mums „suteiktų stiprybės jo Dvasios galia tapti tvirtais vidiniais žmonėmis“. Jis prašo Tėvą, kad ant mūsų nužengtų jo Dvasia ir mus sustiprintų, duotų mums jėgų. Mes negalėtume eiti pirmyn, jei Šventoji Dvasia mūsų nestiprintų, - sakė Popiežius. Mūsų pačių jėgos labai menkos. Neįmanoma būti krikščioniu, be Šventosios Dvasios malonės. Šventoji Dvasia perkeičia mūsų širdį, padeda mums eiti dorybių keliu, vykdyti Dievo įsakymus.

Paulius meldžia Tėvą ir kitos malonės: kad būtume „įsitvirtinę meilėje“ ir kad „pažintume Kristus meilę, kuri pranoksta bet kokį žinojimą“. Ši Pauliaus mistinė patirtis mus moko šlovinimo maldos. Nors ir žinodamas mūsų menkumą, mūsų egoistiškus interesus, Paulius šlovina Tėvą ir prašo siųsti Šventąją Dvasią, kad ji mums duotų jėgų eiti pirmyn ir padėtų suprasti Kristaus meilę ir kad meilė mumyse sutvirtėtų. Ir galiausiai Paulius taria Tėvui: Ačiū, kad mums duoti daugiau „negu mes prašome ar išmanome“. Tai iš tiesų labai graži malda, - sakė Pranciškus.

Matydami šį Pauliaus dvasingumą nesistebime, kad radęs Kristų, pažinęs Kristų, visa kita jis laike nevertingais dalykais, „sąšlavomis“. Ir mes stenkimės šitaip mąstyti, ir mes stenkimės šitaip šlovinti Dievą. Stenkimės pajusti tą Dievo meilės „plotį ir ilgį, aukštį, ir gylį“. Tai mums padės vykdyti ir įsakymus – tą vienintelį įsakymą, kuris yra visų kitų pagrindas – mylėti Dievą ir mylėti artimą. (Vatikano radijas)