Alfonso Svarinsko 60-ųjų kunigystės metinių minėjimas

Spalio 17 d. vakare Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje buvo paminėtos monsinjoro Alfonso Svarinsko 60-osios kunigystės metinės.

Šventę pradėjo M. K. Čiurlionio menų mokyklos smuikininkų ansamblis, vadovaujamas Artūro Šilalės. Programoje dalyvavo vyskupas Jonas Kauneckas, Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis, VDU docentė Lina Šulcienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Renginį vedė Kauno kunigų seminarijos klierikas Vincentas Lizdenis.

Aktorius Virgilijus Kubilius perskaitė porą ištraukų iš knygos „Nepataisomasis“.

Vyskupas Kauneckas pastebėjo, kad kun. Alfonsas per fast nefast – viską padarydavo, ką užsibrėždavo... Sužinojau apie jį, dirbdamas Alytuj... melioracijoj. Apie jį kalbėdavo kontoroj... O apie jo pastoracinę veiklą Viduklėje vysk. J. Kauneckas sakė: „Kun. Alfonsas tapo tiesiog Kryžkalnio krašto judintoju. Jis subūrė kunigus ir jie visi dažnai rinkdavosi pas labai vaišingą Stulgių kleboną Joną Bučinską. Kun. Afonsas juokais sakydavo: „Tai mūsų Krykžkalnio dekanatas.“ (To dekanato branduolį sudarė pats kun,. Alfonsas, šeimininkas Stulgių klebonas Jonas Bučinskas ir Skaudvilės klebonas Vincentas Vėlavičius- dėl nuolatinės šypsenos visų vadinamas Saulute...) Stulgiai-idealus centras... (prie keturių rajonų ribos: Raseinių, Kelmės, Šilalės ir Tauragės.) Čia daugelio kelių kryžkelė, todėl buvo patogu kunigams susirinkti... Taip kun. Svarinskas sužinodavo apie didelės dalies Lietuvos tikinčiųjų padėtį bei jiems daromas skriaudas. Čia, ko gero, ir gimdavo daugelio protesto laiškų mintys... Pas jį nuolat lankydavosi ne tik ...iš Lietuvos, bet ir iš visos plačiosios SSSR... Visi buvo mielai priimami... Bendravimas su Rusijos disidentais labai praplėtė kun. Alfonso akiratį.... Galima sakyti, kad jų įtakoje ir atsirado Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika, kiti disidentiniai leidiniai, Helsinkio žmogaus teisių gynimo komitetas, Tikinčiųjų teisėms ginti komitetas... Stebėjausi, kaip kun. Alfonsas greit pajunta dalykų esmę ir pasiūlo pagrindines rašto mintis... “ Reikia dar pasakyti, jog jis žavėjo savo optimizmu. Net tardymuose... (Tiems kurie tardė, sakė: Na tai jums nepasisekė. Jus deputatais neišrinks.) Monsinjoras buvo pilnas išradingumo, ir nesulaužomo linksmumo. Mokykimes iš jo.

Susirinkusieji peržiūrėjo filmą „Kas jūs, kun. Svarinskai?“ „Net tokia propogandos mašina nesugebėjo paimti šio tiesos vyro“,- sakė Vincentas Lizdenis. Keletą jaunatviškų kūrinių mons. Svarinskui paskyrė seminaristas.

Direktorė Teresė Birutė Burauskaitė prisiminė, jog paskutiniu metu jie dažnai susitikdavome. „Kartais mane jis apibardavo. Tuo metu gal kiek ir papykdavau... Bet nurimusi, suprasdavau, kad jis teisus,-sakė ji. Prisiminė Pitagorą: „Žmogų pažinsi, tik jam mirus.“ Šį garbingą Lietuvos pilietį mes tik pradedame pažinti. Gaila, kad nedalyvauja režisierius Matonis. Žmogus, kuris jį filmavo sovietmečiu,-sakė T.B. Burauskaitė. Aš anuo metu dirbau netoli Viduklės... Girdėjau apie jį iš Vatikano radijo. Kokie menki žmonės, kurie buvo šalia jo filme... Svarinskas matė žmogų, o tarybiniai funkcionieriai matė nuasmenintą kolektyvą... Keletas žodžių apie tai, ką darome... Mūsų pirminis tikslas - įamžinti prieškarinės Lietuvos ministrus, sušaudytus arba nukankintus lageriuose. ...Apie Lietuvos partizanus jau esame parengę kilnojamąją parodą. Svarinskas mus labai palaikė. Kitas neatidėliotinas projektas - paminklas partizanams - ant didelės aukštos kalvos... Svarinskas buvo variklis tokiems darbams- įamžinti tą Lietuvos istoriją, kuri nėra įsisąmoninta... Nėra kito tokio asmens, kuris visa savo intuicija taip giliai tuos tautos poreikius išjautęs. Mes turime jo darbus tęsti. Monsinjoras nepraleisdavo niekuomet progos pakalbėti apie tai, kas svarbiausia,- pastebėjo seminaristas.

Signataras Algirdas Endriukaitis pastebėjo, kad yra sunku kalbėti apie žmogų-legendą. Jis iš lagerio prisiminė, jog Svarinskas - tai žmogus - be jokio būgštavimo ar baimės... Citavo pop. Pranciškaus nesenai išverstą knygą: Socialinis ekonominis skurdas kyla iš neoliberalizmo, kuris naudą pastato aukščiau žmogaus. Ir apie globalizmą: teisingumo nebus tol, kol jį diktuos tie, kurie turi ekonominę galią... O kur šiandien yra Lietuvos dvasininkai, kurie drąsiai pasisakytų panašiai šiais degančiais klausimais?- klausė signataras.

Lina Šulcienė, VDU docentė, be kita ko, prisiminė: „Dirbom prie jo pirmosios knygos... Ruošiame II dalį leidimo. Rengiame prisiminimų apie monsinjorą knygą. Gal pavyks ją išleisti iki jo gimimo dienos“. Kvietė prisiminti monsinjoro primygtinį prašymą: “Mielieji, iki Naujųjų metų nevartokime nė lašo alkoholio”. Išgirskime to tiesos žmogaus balsą... Iškart daryti kitaip, jei matai, kad kas yra blogai. Ir tikrovė tuomet keičiasi.

Vedantysis vėl priminė monsinjoro priminimą šeimoms, kuris šia proga tinka ir mums: „Jeigu pykstatės, tai geriau dainuokit“. Šventę apvainikavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto akademinio choro „Gabija“ atliekami kūriniai (vadovė Rasa Viskantaitė).

Vatikano radijui kun. Algirdas Dauknys iš Tuskulėnų. Vilnius