Ketvirtadienį pasibaigė antrasis šeimai skirto Vyskupų Sinodo etapas – Sinodo Tėvai,
nuo pirmadienio dirbę dešimtyje kalbinių grupių, pristatė savo išvadas. Dabar jau
lieka tik keli baigiamieji momentai – darbo grupių išvadas sudėti į vieną dokumentą
– lot. Relatio Synodi, kurio pagrindu šeimos problemų ir šeimos sielovados svarstymai
bus tęsiami po metų vyksiančioje eilinėje Sinodo asamblėjoje, ir paskelbti baigiamąjį
kreipimąsi į Dievo tautą. Šiedu tekstai bus patvirtinti šeštadienį, o jau sekmadienio
rytą Popiežius ir Sinodo Tėvai koncelebruos uždarymo Mišias, kurių metu bus skelbiamas
palaimintuoju Sinodo pradininkas popiežius Paulius VI.
Savo baigiamąsias pastabas
paskelbė visos darbo grupės, kurių iš viso buvo 10. Kalbinių darbo grupių išvados
paskelbtos Sinodo interneto svetainėje. Šioje laidoje trumpai apžvelgiame kai kuriuos
jų teiginius.
Darbo grupių išvadose pažymima, kad diskusijas Sinodo salėje
apibendrinantis dokumentas iš tiesų galbūt per daug susikoncentravo į sunkias šeimų
situacijas, per mažai dėmesio skirdamas pozityviai Šeimos Evangelijos žiniai. Dėl
to reiškiamas pageidavimas, kad baigiamosiose Sinodo išvadose būtų daugiau paramos
ir padrąsinimo ištikimai gyvenantiems tikintiesiems sutuoktiniams.
Darbo grupių
išvadose siūloma į baigiamąsias išvadas įtraukti ir kai kurias temas, kurių nepalietė
po diskusijų paskelbta ataskaita, tokias kaip būtinumas supaprastinti įvaikinimo procedūras,
taip pat biotechnologijų, kintančių komunikacijos sistemų, valstybinių politikų šeimos
labui temas.
Kalbant apie sunkias šeimų situacijas, pakartota, kad Bažnyčia
turi būti visiems svetingi namai, tačiau kartu pabrėžta, jog reikia kalbėti aiškiai,
vengiant galinčių klaidinti eufemizmų. Kai kurių darbo grupių išvadose pasisakoma
prieš vadinamąjį laipsniškumo kriterijų, o ypač prieš santuokos sakramentiškumo laipsniavimą,
taikant analogiją su konstitucijos Lumen gentium mokymu apie Bažnyčią. Pripažįstama,
kad įžvelgiant pozityvius elementus nesusituokusiose porose galima palengvinti laipsnišką
jų artėjimą prie santuokos sakramento, bet kartu įspėjama, kad yra pavojus, jog šitaip
bus pateisinamas gyvenimas be santuokos.
Dėl leidimo Eucharistiją priimti
išsiskyrusiems ir antrą, civilinę santuoką sudariusiems žmonėms pateiktos dvi nuomonės:
vieni siūlo nekeisti dabartinės tvarkos, kiti tam tikrais, atskirai ištirtais atvejais,
siūlo tokią galimybę numatyti. Pasiūlyta daugiau dėmesio skirti išsiskyrusiems ir
antrą kartą nesusituokusiems. Jie kartais kone herojiškai liudija santuokinę ištikimybę.
Galvojant visų pirma apie juos būtinos sklandesnės kanoninio santuokos negaliojimo
tyrimo procedūros.
Sutartinai pasisakyta prieš homoseksualių porų prilyginimą
santuokoms. Šiuos asmenis reikia gerbti ir sielovadiškai palydėti, tačiau tai negali
būti aiškinama kaip Bažnyčios pritarimas jų gyvenimo būdui.
Kalbinių darbo
grupių išvadose raginama pabrėžti santuokos sakramento kristocentriškumą, labiau paryškinti
krikšto ir santuokos sakramentų sąsajas, labiau iškelti santuokos kaip pašaukimo ir
kelio į šventumą sampratą. (Vatikano radijas)