Palaimintuoju paskelbtas XVI a. kankinys Francesco Zirano OFM Conv

Sekmadienį, spalio 12 dieną Sasaryje (Italija) palaimintuoju paskelbtas pranciškonų konventualų kunigas Francesco Zirano (1564-1603), nukankintas prieš keturis šimtus metų.

Jis gimė Sardinijos salos mieste Sasaryje 1564 m. giliai tikinčių valstiečių šeimoje. Pradinį išsilavinimą gavo pas Betliejaus Marijos brolius, čia subrendo ir jo pašaukimas vienuoliniam gyvenimui. Būdamas dvidešimt dvejų buvo įšventintas į kunigus. 1590 m. turkai, išsilaipinę saloje, pagrobė jo pusbrolį kunigą Francesco Serra, priklausiusį tam pačiam vienuolynui, ir pardavė Alžyre į vergovę. Dievo tarnas nutarė vykti jį išlaisvinti. Gavęs popiežiaus Klemenso VIII leidimą, jis Sardinijoje rinko aukas išpirkai už pusbrolį, įsipareigodamas išlaisvinti ir kelis kitus vergus.

Jis apsimetė pirkliu, kad galėtų patekti į Alžyrą. Situacija čia buvo labai įtempta krikščionių atžvilgiu, jų laisvė ribojama, nes vyko karas tarp Alžyro ir vienos mažos berberų karalystės Cuco, kurią palaikė Ispanija. Kunigas Francesco buvo suimtas, per klaidą palaikytas vienu ispanų ambasadoriumi ir įkalintas, po kelių dienų nuteistas mirti be jokio teismo proceso. Jis ryžtingai atsisakė išsižadėti tikėjimo, ragindamas ir kitus kalėjimo draugus likti ištikimais Kristui. Egzekucija įvykdyta 1603 m. sausio 25 d. Kunigui Francesco gyvam buvo nulupta oda, jį kankino graikų kilmės krikščionis apostatas. Liudijimuose apie jo kankinystę teigiama, kad kunigas Francesco pasitiko kankinimus kaip romus avinėlis, tardamas Jėzaus, Marijos vardus ir kartodamas psalmes. Jis mirė prašydamas Viešpaties priimti jo dvasią. Jo oda, pripildyta šiaudų, buvo išstatyta viešam išniekinimui prie miesto vartų. Kunigo Francesco Zirano pusbroliui vėliau pavyko išsivaduoti pačiam ir išlaisvinti kelis kitus krikščionis, jie palaidojo kunigo kūną.

Pasakojama, kad palaimintasis, verčiamas išsižadėti tikėjimo, sakė persekiotojams: „Esu krikščionis, Šv. Pranciškaus brolis, toks ir noriu numirti“. Tai tardamas, užgiedojo: „Palaimink teisiųjų sielas, Viešpatie“. Pasak Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto kardinolo Angelo Amato, dar ir šiandien tebegyva tokia krikščionių nuostata kankinystės ir persekiojimų akivaizdoje, kuriuos Bažnyčia ir krikščionys kasdien patiria ir šiame XXI amžiuje. Tokie nežmogiški dalykai neturi kartotis, pabrėžia kard. A. Amato, sakydamas: „Palaimintasis Pranciškus tepadeda mums melstis ir atleisti, tačiau neužmiršti“. (Vatikano radijas)