Būsimas palaimintasis Paulius VI – Vyskupų Sinodo pradininkas
Šeimų sinodas spalio 19 dieną pasibaigs iškilmingai: popiežiaus Pauliaus VI, kuris
įsteigė Sinodą, iškėlimu į Altorių garbę. Popiežius Pranciškus savo pirmtaką, popiežiavusį
penkiolika metų nuo 1963 iki 1978 metų, paskelbs Bažnyčios palaimintuoju. Beatifikacijos
Mišiose įvyks Šv. Petro aikštėje, dalyvaujant Šeimos Sinodo tėvams.
Garbingasis
Paulius VI, jo vardas - Jonas Krikštytojas (it. Giovanni Battista), gimė 1897 rusėjo
26 dieną Juditos (Giuditta) Alghisi ir advokato Jurgio (Giorgio) Montini vasarnamyje,
nedideliame Koncesio miestelyje, šiaurės Italijoje, netoli šeimos nuolatinės gyvenvietės
Brešios. Būsimo popiežiaus ir palaimintojo tėvai susituokė 1895 metais ir užaugino
tris sūnus: vyresnysis popiežiaus brolis advokatas Liudvikas tapo Italijos parlamentaru
ir Respublikos senatoriumi, jaunesnysis, Pranciškus, buvo gydytojas.
Jonas
Krikštytojas Montini pasirinko kunigo kelią, buvo Bažnyčios diplomatas, trumpai dirbo
Varšuvoje, buvo kelių popiežių artimas bendradarbis Romos kurijoje, iš kurios 1954
metais išvyko į Milaną kaip arkivyskupas, o sugrįžo po keturiolikos ganytojinio darbo
metų kaip Romos vyskupas ir Visuotinės Bažnyčios ganytojas. Užbaigęs šv. Jono XXIII
pradėtą Vatikano II susirinkimą, popiežius Paulių VI pagal Susirinkimo nurodymus ir
dvasią 1965 įsteigė Vyskupų Sinodą ir, kaip Sinodo prezidentas, vadovavo pirmosioms
keturioms eilinėms Sinodo asamblėjoms, pradedant pirmąja 1967 metais, ir pirmajai
neeilinei asamblėjai 1969 metais, kuri patvirtino reguliarių Sinodo asamblėjų reikalingumą
ir parengė kelią naujoms vyskupų kolegialumo išraiškoms. Tuomet dar nauja Vyskupų
Sinodo institucija labiau iškėlė dailinių Bažnyčių ganytojų atsakomybę Visuotinėje
Bažnyčioje, suteikdama svarbesnį vaidmenį Vyskupų konferencijoms.
Viena iš
žinomiausių Pauliaus VI frazių yra citata iš jo dokumento apie Evangelijos skelbimą
pasaulietiškame kontekste. Apaštališkąjį Paraginimą „Evagelii nuntiandi“ popiežius
paskelbė 1975 metais užbaigdamas Visuotinėje Bažnyčioje ką tik švęstus Šventuosius
Metus ir atsiliepdamas į paskutinio Vyskupų Sinodo darbų 1974 metais rezultatus:
„Šiandienis
žmogus mieliau klauso liudytojų, ne mokytojų, o jei klauso mokytojų, tai dėl to, kad
jie yra liudytojai”, šią Pauliaus VI frazę įsidėmėjo daugelis, ją vis prisimena jo
įpėdiniai, kiti vyskupai, kunigai ir pasauliečiai visoje Bažnyčioje, tokiu pat kaip
Paulius VI įsitikinimu tvirtinantys, jog mūsų laikais reikia liudytojų labiau nei
mokytojų.
Iš tiesų, šią bene žinomiausią Pauliaus VI frazę pats popiežius pasakė
metais ankščiau vienoje bendrojoje audiencijoje, kreipdamasis į joje dalyvavusius
Pasauliečių tarybos narius. Tai buvo 1974 metų spalio 2 dieną. Popiežius tą sykį audiencijos
dalyviams kalbėjo prancūziškai. Štai tos kalbos įrašas.
Dar prieš minėtojo
Apaštališkojo paraginimo paskelbimą, Paulius VI dar kartą pakartojo tą pačią frazę,
1975 m. spalio 11 dieną audiencijoje priimtiems pasauliečių apaštalavimo suvažiavimo
dalyviams. Ir šį kartą popiežius Paulius VI kalbėjo prancūziškai:
Pasakęs
„Šiandienis žmogus mieliau klauso liudytojų, ne mokytojų, o jei klauso mokytojų, tai
dėl to, kad jie yra liudytojai”, popiežius Paulius VI pridūrė: „Tikrai, tai jums garbė
būti Kristaus liudytojais pasaulietiškame kontekste.“ (Vatikano radijas)