Irakas. Kai kurie krikščioniškosios kultūros turtai išgelbėti skaitmeninimo būdu

Islamistinė teroristinė grupuotė ISIS, veikianti Irake ir Sirijoje, jau pakankamai pagarsėjo dėl savo barbariškų veiksmų prieš tuos, kuriuos paskelbia savo priešais ir netikėliais: prieš religines mažumas, tarp kurių ir krikščionis, prieš pačius musulmonus, kurie atsisako priimti jos politinį autoritetą ar ideologinį radikalizmą.

Tačiau ji taikosi ne vien į asmenis, bet ir į visa tai, kas yra materialinis kultūrinis mažumų pagrindas – naikina jų bažnyčias, istorines šventąsias vietas, bibliotekas ir archyvus, rankraščius. Gerai žinoma, kokį didelį pavojų kelia istorinių dokumentų ar monumentų, istorinės atminties praradimas religinėms mažumoms. Žvelgiant plačiau, tai žala ne vien bendruomenei, bet ir visai tautai, kuriai ta bendruomenė priklauso, galiausiai visai žmonijai.

Musulas ir Ninevės lyguma, prieš keletą mėnesių užgrobti ISIS, daugybę amžių buvo sirų krikščionių centras. Sirų kalba priklauso aramėjų kalbų grupei. Aramėjiškai kalbėjo ir Jėzus. Pirmaisiais krikščionybės amžiais sirų kalba buvo parašyta nemažai veikalų, kurie pasakoja apie tų laikų krikščionių bendruomenių gyvenimą, apie liturgiją, apie dvasinę mintį. Keletas seniausių Biblijos manuskriptų taip pat yra sirų kalba. Nors gal tik sąlyginai menkas skaičius žmonių šiuos dokumentus pažįsta, bet jie neabejotinai yra ne vien sirų, bet ir visų krikščionių paveldo dalis.

Šiam paveldui jau neabejotinai padaryta milžiniška žala. Islamo ekstremistai sunaikino tai, kas buvo išsaugota daugiau nei tūkstantį metų – beje, sirams ir tuo metu esant mažumai tarp musulmonų daugumos. Skirtumas tas, kad nebuvo siekiama tokios monolitinės ir totalitarinės santvarkos, apie kurią svajoja dabartiniai ISIS fundamentalistai, sau tardami, kad tai bus visuomenė pagal Dievo valią.

Vis tik, kalbant apie sirų krikščionių senojo kultūrinio paveldo išsaugojimą, tarp blogų naujienų yra ir gera: dominikonai ir benediktinai suskaitmenino dešimtis senovinių rankraščių, tokiu būdu išgelbėjant jų turinį nuo karo liepsnų.

Reikia pasakyti, kad benediktinai tokio darbo ėmėsi jau seniai. Apsvarstę I ir II Pasaulinio karo praradimus, atsiradus tuomet naujoms technologijoms, jau 1965 metais keletas benediktinų pradėjo projektą, kurio tikslas buvo, skaidrių ir filmų pavidalu, užtikrinti krikščioniškojo paveldo išlikimą tokiu atveju, jei kiltų dar vienas karas, galbūt branduolinis. Šiandien skaidres pakeitė daug efektyvesnės skaitmeninimo technologijos, o internetas padarė paveldą pasiekiamą bet kur.

Tokiu būdu šiandien sirų studijų instituto „Senovinių tekstų išsaugojimo centro“ interneto portale gali susipažinti su sirų katalikų šv. Tomo bažnyčioje saugotais 122 dokumentais. Kai kurie iš jų parašyti viduramžiais, kiti sukurti naujesniais laikais. Šių dokumentų originalų, ISIS užėmus Mosulą, jau turbūt nebėra, jie sunaikinti. (Vatikano radijas)