Popiežius Pranciškus: Be reikalo nesiskųskime; melskimės už kenčiančius (+video)

Sunkiomis gyvenimo akimirkomis tariamas klausimas „kodėl, Viešpatie?“ tetampa malda. Nekeikime likimo. Venkime garsiai skųstis. Melskimės už brolius, kuriuos slegia žymiai didesni vargai. Taip popiežius Pranciškus kalbėjo Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių metu komentuodamas skaitinį iš Jobo knygos, kuriame baisių negandų ištiktas pranašas keikia likimą.

Jobui teko pakelti nepaprastai sunkius išbandymus. Jis neteko šeimos, prarado viską, ką turėjo, jo kūnas apteko žaizdomis, tapo viena dvokiančia žaizda. Jobas neteko kantrybės ir ištarė tuos baisius žodžius: Tebūnie prakeikta diena, kurią aš gimiau. Panašių skundą girdime ir iš Jeremijo lūpų. Bet ar tikrai tai prakeiksmo žodžiai? – klasė Popiežius. Ar tikrai šitie visų apleisto žmogaus žodžiai yra keiksmas? Juk ir iš Jėzus lūpų nuskambėjo šauksmas: „Tėve, kodėl mane apleidai?!“

Daug kartų, - sakė Pranciškus, - man teko susitikti su žmonėmis, kuriuos ištiko dideli sunkumai ir skausmas arba kurie jaučiasi apleisti ir skųsdamiesi klausia: Kodėl? Maištauja prieš Dievą. Aš jiems sakau: „Melskitės šias žodžiais, nes tai irgi malda“. Šia malda Jėzus kreipėsi į Tėvą: „Mano Tėve, kodėl mane apleidai!“ Ir šiandien daugybė žmonių yra atsidūrę Jobo padėtyje. Daug gerų žmonių, kaip Jobas, nesupranta kodėl taip atsitiko, kodėl taip yra. Iš daugybės mūsų brolių ir seserų atimta viltis. Pagalvokime apie tas tragedijas, tas didžiules tragedijas, kurios ištiko mūsų brolius ir seseris krikščionis išvarytus iš namų ir viską praradusius. „Viešpatie, juk aš tikiu tave. Kodėl? Kodėl man yra prakeikimas tave tikėti?“ Mes labai gerai gyvename. Mūsų skundai tai tik teatras, lyginant su tų žmonių aimanomis, tų mūsų brolių ir seserų, kuriuos apgaubė sutemos, iš kurių beveik atimta krikščioniška atmintis, kurie beveik prarado viltį, kurie gyvena išvaryti. Lyginant su tuo, mūsų skundai tai niekis.

Kelią mums rodo Jėzus savąja malda Alyvų darželyje ir savo šauksmu nuo kryžiaus: „Tėve, kodėl mane apleidai!“ Būkime pasiruošę, - sakė Popiežius, - kad tą akimirką kai ir mus prislėgs tamsa, sugebėtume melstis. Jau dabar melskimės, su visa Bažnyčia melskimės už kenčiančius mūsų brolius, kurių šiandien pasaulyje tiek daug. (Vatikano radijas)