2014-09-22 11:04:33

Popiežiaus susitikimas su Betanijos centro vaikais ir darbuotojais: „Per nuolankius tarnystės žingsnius mažutėliams sklinda Geroji Naujiena“ (+video)


Paskutinysis popiežiaus Pranciškaus vizitas apaštalinės kelionės Albanijoje metu – tai apsilankymas Tiranos Betanijos centre. Padėkojęs už džiaugsmingą priėmimą, o ypač kasdienį rūpinimąsi vaikais ir jaunuoliais, kuriems trūksta rūpesčio, švelnumo, ramios aplinkos ir draugiškų žmonių, kurie ugdytų, būtų gyvenimo pavyzdžiu ir palaikytų, Šventasis Tėvas paminėjo, kad tokiose vietose matome kaip tikėjimas tampa konkrečia artimo meile. Matome kaip jis atneša šviesą ir viltį sunkumuose, matome, kaip jis naujai įsižiebia Jėzaus Dvasios paliestų žmonių širdyse, kuris sakė: „Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane“ (Mk 9, 37). Tikėjimas, kuriuo remiasi gailestingoji meilė, išjudina abejingumo, netikėjimo, apatijos kalnus ir atveria širdis bei rankas sėti gėriui. Per nuolankius ir paprastus tarnystės mažutėliams žingsnius sklinda Geroji Jėzaus Naujiena, kad Jėzus prisikėlė ir gyvena tarp mūsų.

Šis centras liudija, kad įmanomas taikus ir broliškas sugyvenimas tarp žmonių, priklausančių skirtingoms etninėms ir religinėms bendruomenėms. Skirtybės čia netrukdo harmonijai, džiaugsmui ir taikai, netgi paskatina geriau pažinti ir suprasti vienas kitą. Skirtingos religinės patirtys atsiveria pagarbiai meilei, kiekviena religinė bendruomenė veikia liudydama meilę, o ne smurtą, ir nesigėdija gerumo! Kas leidžia savyje augti gėriui, jis dovanoja ramią sąžinę, vidinį džiaugsmą net sunkumuose ir nesusipratimuose. Patirtų skriaudų akivaizdoje gėris tai ne silpnumas, o tikroji jėga, sugebanti atmesti kerštą.

Gerumas savaime atlygina, priartina mus prie Dievo, Didžiausiojo Gėrio. Jis padeda mums galvoti kaip Jis, matyti savo gyvenimus jo meilės plano šviesoje, skonėtis mažais kasdieniais džiaugsmais, palaiko mus išbandymuose, kalbėjo popiežius Pranciškus, paminėdamas, jog gėris atlygina daugiau nei pinigai, kurie nuvilia, nes esame sukurti priimti Dievo meilę, dovanoti ją, o ne vertinti viską pinigais ir galia.

Popiežius, atsiliepdamas į liudijimus, pabrėžė, kaip savęs dovanojimas Jėzaus meilei kelia džiaugsmą ir viltį, o tarnystė broliams tampa viešpatavimu su Dievu. Šie žodžiai galbūt gali pasirodyti paradoksalūs didžiajai pasaulio daliai, kuriai sunku tai suprasti, kuri žemiškuose turtuose, linksmybėse ieško savo egzistencijos prasmės, tačiau randa susvetimėjimą ir sumaištį, - tęsė popiežius. Tačiau egzistencijos paslaptis yra mylėti ir aukotis dėl meilės. Taigi atsiranda jėgų aukotis su džiaugsmu, o įsipareigojimas tampa dar didesnio džiaugsmo šaltiniu, ir esminiai, gyvenimo apsisprendimai nebegąsdina, tačiau atsiskleidžia tikroje šviesoje kaip būdas pilnai išgyventi savo laisvę.

Galiausiai popiežius palaimino visus savanorius, rėmėjus bei Betanijos ir kitų centrų globotinius, pavesdamas jų veiklą šventajam globėjui Antano Paduviečiui, bei palinkėdamas ir toliau su pasitikėjimu tarnauti Viešpačiui per vargšus ir apleistuosius. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.