Popiežiaus susitikimas su Betanijos centro vaikais ir darbuotojais: „Per nuolankius
tarnystės žingsnius mažutėliams sklinda Geroji Naujiena“ (+video)
Paskutinysis popiežiaus Pranciškaus vizitas apaštalinės kelionės Albanijoje metu –
tai apsilankymas Tiranos Betanijos centre. Padėkojęs už džiaugsmingą priėmimą, o ypač
kasdienį rūpinimąsi vaikais ir jaunuoliais, kuriems trūksta rūpesčio, švelnumo, ramios
aplinkos ir draugiškų žmonių, kurie ugdytų, būtų gyvenimo pavyzdžiu ir palaikytų,
Šventasis Tėvas paminėjo, kad tokiose vietose matome kaip tikėjimas tampa konkrečia
artimo meile. Matome kaip jis atneša šviesą ir viltį sunkumuose, matome, kaip jis
naujai įsižiebia Jėzaus Dvasios paliestų žmonių širdyse, kuris sakė: „Kas dėl manęs
priima tokį vaikelį, tas priima mane“ (Mk 9, 37). Tikėjimas, kuriuo remiasi gailestingoji
meilė, išjudina abejingumo, netikėjimo, apatijos kalnus ir atveria širdis bei rankas
sėti gėriui. Per nuolankius ir paprastus tarnystės mažutėliams žingsnius sklinda Geroji
Jėzaus Naujiena, kad Jėzus prisikėlė ir gyvena tarp mūsų.
Šis centras liudija,
kad įmanomas taikus ir broliškas sugyvenimas tarp žmonių, priklausančių skirtingoms
etninėms ir religinėms bendruomenėms. Skirtybės čia netrukdo harmonijai, džiaugsmui
ir taikai, netgi paskatina geriau pažinti ir suprasti vienas kitą. Skirtingos religinės
patirtys atsiveria pagarbiai meilei, kiekviena religinė bendruomenė veikia liudydama
meilę, o ne smurtą, ir nesigėdija gerumo! Kas leidžia savyje augti gėriui, jis dovanoja
ramią sąžinę, vidinį džiaugsmą net sunkumuose ir nesusipratimuose. Patirtų skriaudų
akivaizdoje gėris tai ne silpnumas, o tikroji jėga, sugebanti atmesti kerštą.
Gerumas
savaime atlygina, priartina mus prie Dievo, Didžiausiojo Gėrio. Jis padeda mums galvoti
kaip Jis, matyti savo gyvenimus jo meilės plano šviesoje, skonėtis mažais kasdieniais
džiaugsmais, palaiko mus išbandymuose, kalbėjo popiežius Pranciškus, paminėdamas,
jog gėris atlygina daugiau nei pinigai, kurie nuvilia, nes esame sukurti priimti Dievo
meilę, dovanoti ją, o ne vertinti viską pinigais ir galia.
Popiežius, atsiliepdamas
į liudijimus, pabrėžė, kaip savęs dovanojimas Jėzaus meilei kelia džiaugsmą ir viltį,
o tarnystė broliams tampa viešpatavimu su Dievu. Šie žodžiai galbūt gali pasirodyti
paradoksalūs didžiajai pasaulio daliai, kuriai sunku tai suprasti, kuri žemiškuose
turtuose, linksmybėse ieško savo egzistencijos prasmės, tačiau randa susvetimėjimą
ir sumaištį, - tęsė popiežius. Tačiau egzistencijos paslaptis yra mylėti ir aukotis
dėl meilės. Taigi atsiranda jėgų aukotis su džiaugsmu, o įsipareigojimas tampa dar
didesnio džiaugsmo šaltiniu, ir esminiai, gyvenimo apsisprendimai nebegąsdina, tačiau
atsiskleidžia tikroje šviesoje kaip būdas pilnai išgyventi savo laisvę.
Galiausiai
popiežius palaimino visus savanorius, rėmėjus bei Betanijos ir kitų centrų globotinius,
pavesdamas jų veiklą šventajam globėjui Antano Paduviečiui, bei palinkėdamas ir toliau
su pasitikėjimu tarnauti Viešpačiui per vargšus ir apleistuosius. (Vatikano radijas)