Popiežius Pranciškus Albanijoje. Priėmimas prezidentūroje (+video)

Popiežius Pranciškus savo ketvirtąją tarptautinę apaštališkąją kelionę, kuri jį nuvedė į Albaniją pradėjo maždaug 9 val. ryto Tiranoje. Šventąjį Tėvą Tarptautiniame Tiranos Motinos Teresės oro uoste pasitiko Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama, kiti valdžios atstovai ir Albanijos Bažnyčios ganytojai, įskaitant Škoderio arkivyskupą prancikoną Angelo Massafra, kuris eina Albanijos vyskupų konferencijos pirmininko pareigas ir Tiranos ganytoją arkivyskupą Rrok Mirdita. Abu ganytojai per visą kelionę lydėjo Šventąjį Tėvą visuose jo susitikimuose, kurių pirmasis įvyko prezidentūros rūmuose. Popiežių prezidentūroje priėmė valstybės vadovas Bujar Nishani. Popiežius pasirašė Aukso knygoje, privačiai pabendravo su prezidentu ir jo šeimos nariais, paskui, lydimas prezidento, iškilmių salėje susitiko su Albanijos valdžios pareigūnais, kitų šalių diplomatais ir Albanijos religijų lyderiais.

Albanijos valstybės vadovas padėkojo popiežiui už tai, kad Albaniją išsirinko kaip savo pirmąją Europoje aplankomą šalį, prisiminė Albanijos santykius su krikščionybe, kurių pradžia siekia apaštalo Pauliaus keliones, pirmuosius tekstus albanų kalba Romos mišiolo vertime XVI amžiuje, tikinčiųjų patirtus antireliginius persekiojimus komunistinės diktatūros laikais. Prezidentas pažymėjo, kad Albanija šiandien didžiuojasi katalikais kankiniais, prisiminė, kad vedamų sušaudyti kunigų ir vienuolių paskutinieji žodžiai dažnai buvo „Tegyvuoja Albanija, tegyvuoja popiežius!“, didžiavosi, jog tikėjimo, aukos, gerumo, meilės ir humanizmo dorybes visu grožiu atskleidė pal. Motina Teresė iš Kalkutos. „Mes esame Motinos Teresės tauta“, pasakė popiežiui prezidentas Nishani ir pridūrė, jog santykių su Šventuoju Sostu istorija yra strateginės svarbos ne tik Albanijos katalikų bendruomenei, bet visam kraštui. „Todėl santykius su Šventuoju Sostu norime dažnus ir aukščiausiame lygyje, visiems laikams!“ – kalbėjo Albanijos prezidentas.

Popiežius, atsakydamas į Albanijos prezidento pasveikinimą, džiaugėsi galėdamas aplankyti Albaniją, kurią pavadino didvyrių ir kankinių kraštu. Prieš ketvirtį amžiaus atkurta laisvė leido Albanijai žengti materialinio ir dvasinio atsikūrimo keliu, atsiverti bendradarbiavimui ir mainams su kitomis Balkanų ir Viduržemio jūros regiono šalimis, taip pat su Europa ir visu pasauliu; leido žvelgti į ateitį su pasitikėjimu ir viltimi. Popiežius kalboje išskyrė kai kurias albanams būdingas savybes, kaip pagarbą žmogaus teisėms, taikingą sugyvenimą, bendradarbiavimą tarp skirtingų religijų atstovų. Katalikų, ortodoksų ir musulmonų abipusės pagarbos ir pasitikėjimo atmosfera yra tautos turtas, tapęs ypatingai reikšmingu dabartiniais laikais kai ekstremistinės grupės iškraipo religijas, jų skirtingumus išnaudoja paverčiant pavojingu sankirčio ir smurto pretekstu vietoj progos atviram ir pagarbiam dialogui bei mąstymui apie tai ką reiškia tikėti į Dievą ir laikytis jo įsakymu. Niekas tenemano galįs prisidengti Dievu planuojant ir vykdant smurto ir prievartos veiksmus! Niekas tenenaudoja religijos kaip preteksto savo veiksmams prieš žmogaus orumą ir jo pagrindines teises, kaip teisė į gyvybę ir religijos laisvė!

Popiežius linkėjo, kad Albanijos taikingas ir vaisingas skirtingų religinių įsitikinimų asmenų ir bendruomenių sugyvenimas visuomet išliktų ir taptų pavyzdžiu, kuriuo sekti galėtų kiti kraštai. Šventasis Tėvas be kita ko užsiminė ir apie Albanijai iškilusius naujus iššūkius pasaulyje, kuriame vis labiau ryškėja ekonominio ir kultūrinio gyvenimo globalizavimas. Svarbu, kad rinkos globalizavimą lydėtų solidarumo globalizavimas, kad ekonomikos augimą lydėtų didesnė pagarba kūrinijai, kad su individualiomis teisėmis būtų apsaugotos taip pat visos tos tikrovės, kurios yra tarpinės tarp valstybės ir individo, visų prima šeimos. (Vatikano radijas)