Europos lietuvių sielovadoje dirbančių kunigų susitikimas
Vilniuje šiomis dienomis susitiko Europos šalyse apsigyvenusių lietuvių sielovada
besirūpinantys kunigai. Jų pasitarimui vadovavo Lietuvos Vyskupų konferencijos delegatas
užsienyje gyvenančių lietuvių katalikų sielovadai prel. Edmundas Putrimas.
Su prel. Edmundu
Putrimu kalbėjosi Renata Žiūkaitė
* * *
Apie 2014 metų Europos lietuvių
dvasininkų suvažiavimą
Šių metų rugsėjo 8-10 dienomis Lietuvoje vyko Europos
lietuvių dvasininkų suvažiavimas. Suvažiavimą sukvietė LVK delegatas užsienio lietuvių
katalikų sielovadai prel. Edmundas Putrimas. Suvaziavimas pradėtas šv. Misiomis Dievo
Gailestingumo sventovėje su Vilnaius arkivyskupu Gintaru Grušu.
Antrają dieną
suvažiavimo dalyviai rinkosi posėdžiausti į Lietuvos Vyskupų Konferencijos būstinę
Vilniuje. Atvyko gausus būrys kunigų, besidarbuojančių Europos lietuvių sielovadoje:
kun. Egidijus Arnašius iš Airijos, kun. Viktoras Bilotas iš Novosibirsko, kun. Petras
Gucevičius iš Seinų, kun. Valdemaras Lisovskis ir kun. Oskaras Volskis iš Norvegijos,
kun. Marius Talutis iš Punsko, kun. Petras Tverijonas iš Jungtinės Karalystės. Kartu
dalyvavo ir br. kun. Gediminas Numgaudis OFM, vykdantis misijas Švedijoje, mons. Žydrūnas
Vabuolas, lankantis Olandijos lietuvius, LVK generalinis sekretorius kun. Kęstutis
Smilgevičius. Po pietų prisijungė kun. dr. Rimantas Gudelis, besirūpinantis Rusijoje,
t.y. Sankt Peterburge, Murmanske, Karelijoje, Petrozavodske, Pskove ir kitur šiaurinėje
ir centrinėje šios šalies dalyje gyvenančiais lietuviais.
Suvažiavimas buvo
pradėtas bendra Valandų liturgijos Rytmetine malda. Po jos pirmiausia buvo prisimintas
prieš du su puse metų vykęs paskutinis Europos lietuvių dvasininkų suvažiavimas Vokietijoje,
Vasario 16-osios lietuvių gimnazijoje, buvusio susitikimo dalyviai, programa, diskusijų
temos.
Antru klausimu prel. E. Putrimas pasidomėjo, kaip pirmą kartą savo
sielovados šalyse pavyko paminėti Maldos už lietuvius pasaulyje dieną, Lietuvos vyskupų
nutartą švęsti pirmąjį kovo mėnesio sekmadienį? Kai kurie dvasininkai pastebėjo, kad
šią dieną gana nelengva švęsti, kadangi dėl populiarėjančios „kaziuko mugės“ bei iš
jos plaukiančiomis net ne krikščioniškos dvasios tradicijomis tą sekmadienį į bažnyčią
susirenka ganėtinai mažai katalikų. Panašu, kad pramogos ir šventės linksmybės užgožia
ne tik šv. Kazimiero šventę, bet ir solidarumą su kitaois katalikais. Prelatas dar
kartą pakvietė minėti vyskupų pasiųlytą maldos dieną, paaiškindamas, jog vis dėlto
tai yra ne tas pats, kas Pasaulio lietuvių vienybės diena, švenčiama liepos 17-ąją,
paminint Dariaus ir Girėno žūties dieną. O katalikų švietimui reikėtų daugiau naudotis
Lietuvoje jau sukurtų svetainių medžiaga. Buvo iškelta idėja užsienio sielovados puslapiuose
patalpinti medžiagą, biografijas lietuvių misionierių ir sielovadininkų, dirbusių
užsienio parapijose, misijose. Tai padėtų labiau įprasminti ir švęsti Misijų sekmadienį
.
Trečioji suvažiavimo tema buvo apie maldą už užsienio lietuvius atlaidų
metu svarbiausiose Lietuvos šventovėse. Pasidžiaugta, jog jau tradicija tampa tokią
intenciją turėti Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos, Šiluvos Švč. M. Gimimo
atlaiduose.
Paskui buvo ieškoma sprendimų, kaip optimaliausiai būtų padėti
Danijos lietuviams, kokios yra patirtys bendraujant su vietos lietuvių bendruomenėmis.
Taip pat aštrios diskusijos kilo sprendžiant Krikšto ir Santuokos sakramentų pažymų
suvienodinimo standartus ir reikalavimus. Pasirodo, labai daug nesusipratimų kyla
dėl to, kai kuri nors suinteresuota šalis – užsienyje ar Lietuvoje iki galo neužpildo
reikiamų dokumentų, neįrašo į tam skirtas knygas. Nors tai grynai žmogiškas faktorius,
tačiau, pasirodo, labai apsunkina dokumentų išdavimą jų prašantiems. Apskritai užsienio
sielovadoje kai kurie reikalavimai gerokai skiriasi nuo Lietuvos dėl tam tikrų nes
istorinių ir kultūrinių priežasčių, tad ir pasauliečiams, ir kunigams pravartu budėti,
kad teisingai suprastume šiuos reikalavimus ir juos vykdytume.
Prelatas pakvietė
dvasininkus jau organizuoti jaunimą į Pasaulio Jaunimo dienas Krokuvoje. Užsienio
jaunimas kviečiamas pirmiausiai aplankyti etnines lietuvių žemes – Punską ir Seinus,
o iš čia organizuotai vykti į tolimesnę jaunimo dienų programą.
Suvažiavimo
metu nepamirštas ilgametis užsienio lietuvių vyskupas Paulius Baltakis, švenčiantis
savo amžiaus 90-metį ir vyskupystės 30-metį. Solidarumo vardan dvasininkai pasintė
jam sveikinimą. Pirmasis suvažiavimo pusdienis buvo užbaigtas Valandų liturgijos Dienine
malda.
Prie pietų stalo dvasininkai susitiko su LR Užsienio reikalų ministerijos
Užsienio lietuvių departamento direktore Ginte Damušyte, pasikeitė mintimis apie bendruomenių
politiką ir idėjas.
Po pietų vyko sielovados kraštų pristatymai. Kiekvienas
suvažiavimo dalyvis papasakojo apie savo sielovados apimtis, lietuvių skaičius, veiklą,
privalumus ir trūkumus, sėkmes ir nesėkmes. Pasidalinimai buvo tokie įdomūs ir prasmingi,
jog išsamesniems klausimams pritrūko net laiko – už durų jau laukė Bernardinai.lt
ir Mažosios studijos žurnalistės, taip pat norėjusios daug ką sužinoti iš skirtingų
šalių vienon vieton suvažiavusių dvasininkų. Diena buvo užbaigta Eucharistijos liturgija
šv. Teresės bažnyčioje, kur homiliją sakė kun. Marius Talutis.
Kitą rytą dvasininkai
išvyko į Šiluvą, kur aikštėje prieš baziliką dalyvavo arkivyskupo S. Tamkevičiaus
SJ vadovaujamose vidudienio Šv. Mišiose su susirinkusiu gausiu būriu kunigų. Šią dieną
Švč. M. Marijos Gimimo atlaiduose ypatingai buvo meldžiamasi už kunigus.
Po
pietų dvasininkai išvyko į Žvingių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapiją (Šilalės r.
) pagerbti iš čia kilusio ilgamečio Belgijos ir Paryžiaus lietuvių kapeliono prelato
Jono Petrošiaus (1921-1951-2009). Šia proga bažnyčioje buvo atnašaujamos šv. Mišios,
po kurių atidengta prelatui skirta atminimo lenta. Prelatas buvo nepaprastai aktyvus
žmogus. Paryžiuje jis buvo aktyviai įsitraukęs į Prancūzijos lietuvių bendruomenės
veiklą. Kiekvieną vasarą savo lengvu motociklu aplankydavo visoje Prancūzijoje gyvenančius
lietuvius - vienišus ir gyvenančius šeimose. Buvo ilgametis tiek bendruomenės valdybos,
tiek jos tarybos pirmininkas. Surinkęs žinias apie Prancūzijos vienuolynuose išsibarsčiuses
lietuves seseles vienuoles, prelatas jas lankė, vesdavo joms rekolekcijas, dviejų
savaičių trukmės susitikimus. Nuo 1955 m. rudens iki 1969 m. prel. J. Petrošius Paryžiaus
jėzuitų koplyčioje organizavo lietuviškas pamaldas, o tautiečiams sumažėjus, jis melstis
lietuviškai kviesdavo pirmaisiais mėnesio sekmadieniais. Nuo 1966 metų prelatas du
dešimtmečius redagavo biuletenį „Prancūzijos lietuvių žinios“, o 1958 m., minint šv.
Kazimiero 500 metų gimimo sukaktį, jis garsiajame Paryžiaus Katalikų institute suorganizavo
atmintiną Lietuvos šventojo minėjimą.
Prelato pagerbimo iškilmėse Žvingiuose
dalyvavo ir garbingi svečiai: iš Vilniaus atvykęs buvęs Prancūzijos ambasadorius Ričardas
Bačkis su žmona, Šilalės rajono meras bei kiti savivaldybės nariai, vietos dekanas,
būrys kunigų. Šis renginys kartu su Europos lietuvių dvasinikų suvažiavimu pasibaigė
Šilalės rajono savivaldybės suorganizuota iškilminga vakariene.
Ses. Pranciška
Neringa Bubelytė FDCJ, Užsienio lietuvių sielovados referentė