Rugsėjo 10-ąją Šiluvoje buvo švenčiama Kunigų diena. Gausu piligrimų iš įvairių Lietuvos
kampelių, kurie į atlaidus atvažiuoja pavieniui, su savo šeimomis ar drauge su įvairiomis
savo darbo, mokymosi įstaigų, visuomeninių organizacijų, parapijų, chorų bendruomenėmis.
Piligrimams
kasdien tarnaujantys kunigai dar gausiau trečiadienį susirinko į Šiluvą kartu dėkoti
Dievui už Kunigystės sakramento dovaną, melstis už jiems pavestas bendruomenes, o
maldininkai – ypač melstis už Lietuvos kunigus, juos išauginusius tėvus, prašyti Viešpatį
naujų pašaukimų į kunigystę.
Šv. Mišiose nuo pat ryto Apsireiškimo koplyčioje,
Bazilikoje (jas aukojo kun. Andriejus Sabaliauskas, kun. Saulius Pavalkis, kun. Egidijus
Periokas, kun. Darius Vasiliauskas) buvo meldžiamasi už atšalusius nuo tikėjimo dėl
kunigų kaltės žmones, už kunigus, kurie išgyvena pašaukimo krizes ir tarnystės sunkumus.
Prieš
pagrindinę iškilmių Eucharistiją, skirtą maldai už kunigus ir jų tėvelius, Šiluvos
aikštėje priešais Baziliką kunigų tėvus, motinas, seseris, brolius arčiau prie altoriaus
pakvietęs kun. Artūras Kazlauskas katechezėje iškėlė apie kunigystę kaip Jėzaus kunigystės
ženklą. Nėra didesnės aukos, kaip atiduoti Dievui savo gyvenimą. Kunigas yra aukos
žmogus, tos aukos dvasios – gyventi ne sau, tarnauti kitiems – jis moko visą Dievo
tautą. Kun. Kazlauskas paragino melstis, kad kunigai pajėgtų savo gyvenimu rodyti
Jėzaus veidą, o tikintieji – kad priimtų kunigų pamokymus kaip paties Jėzaus.
„Paveskime
Švč. M. Marijos, kurios Gimimą Šilinėse švenčiame, globai visus Lietuvos kunigus,
ir jaunus, ir jau tarnaujančius daugybę metų, kad Viešpats laimintų jų tarnystę, o
Dievo Motina juos globotų“, – sakė pradėdamas pagrindinę Kunigų dienos iškilmingą
Eucharistiją Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius,
Ganytojas
sveikino didžiule procesija atėjusius MIšias koncelebruosiančius dvasininkus – arkivyskupijos
augziliarą vyskupą Kęstutį Kėvalą, LVK delegatą užsienio lietuvių sielovadai prel.
Edmundą Putrimą, gausiai suvažiavusius iš įvairių Lietuvos vyskupijų brolius kunigus
bei kunigus, atvykusius iš Europos, JAV, kurių šalyse jie tarnauja lietuvių bendruomenėms,
seminaristus (ypač liturgijoje asistavusius Telšių Vysk. Vincento Borisevičiaus seminarijos
klierikus), besirengiančiuosius nuolatinio diakonato tarnystei pasauliečius, taip
pat į iškilmes pakviestus kunigų tėvelius ir visus gausius atlaidų piligrimus.
Vėliau
homiliją sakęs arkivyskupas Mariją, Šeimų karalienę, pavadino ir visų kunigų Motina,
kuria po savo kančios kryžiumi Jėzus paskyrė būti visų Motina. Ir kunigų misija panaši
į Marijos – parodyti žmonėms pasaulio Gelbėtoją, vesti pas Jį.
Kunigų misija,
jų tarnystės horizontai labai platūs, jie tarnauja pačioms įvairiausioms bendruomenės.
Jų misija reikalauja pasišventimo dalyti save kitiems, ir kaip sakė ganytojas, yra
sunki ne dėl celibato, kaip kartais įrodinėjama.
„Bažnyčia tampa kunigo šeima
– jei jis negyventų dėl kitų žmonių, pasmerktų save nuopuoliui“, – sakė arkivyskupas
ir iškėlė uolaus, sovietų valdžios tris kartus kalinto kun. Antano Šeškevičiaus pavyzdį,
pabrėžė, jog laisvės sąlygomis kunigystė turi savų sunkumų, kai tenka rūpintis labai
plačiais žmonių bendruomenių reikalais, jų šeimų gyvenimu, tikėjimo praktika ir pan.
Piktasis dažnai griauna kunigų planus, jie patiria ir gundymų, ir skaudžių išgyvenimų,
kai mato žmonių abejingumą, kad jų tarnystė neneša laukiamų vaisių, kai kunigų klaidos
išpučiamos, jie kaltinami ir nepadarytais dalykais – tai kryžius, sakė ganytojas,
kurį Viešpats kviečia kunigus imti ir nešti.
Arkivyskupas padėkojo visiems,
kurie meldžiasi už kunigus, pabrėžė, kaip svarbu tikinčiųjų ir kunigų solidarumas,
palaikymas ir tų kunigų, kuriems nesiseka. Padėkos žodį tarė sūnums pašaukimą išmeldusioms
motinoms, juos palaikantiems tėvams.
Bendruomeninėje maldoje prašyta Viešpatį
atsiųsti Šventąją Dvasią ir duoti malonę kunigams ištikimai sekti Kristų, vyskupams
ir kunigams – vienybės dovaną, šeimoms – atvirumą gyvybei ir pašaukimams, tėvams ir
motinoms – paguodą iš sūnų atliekamos tarnystės ir kt. Atnašų procesijoje tądien duoną
ir vyną prie altoriaus atnešė kunigų artimieji.
Eucharistijos pabaigoje prieš
vyskupų palaiminimą susirinkusiai bendruomenei ganytojas nuoširdžiai padėkojo kunigams,
kurie, kad ir kokie būtų išbandymai, kaip ąžuolai tarnauja Dievo tautai.