Ukraina. Trijų pagrobtų kunigų pasakojimas.

Katalikų kunigams draudžiama melstis už taiką vadinamojoje Naujojoje Rusijoje. Net trys kunigai, organizavę maldą už taiką Ukrainoje, arba ketinę tokiame susitikime dalyvauti, buvo prorusiškų kovotojų pagrobti ir keletą dienų bauginami mirtimi vien todėl, kad troško melstis už taiką Ukrainoje. Apie trijų kalintų kunigų išgyvenimus nelaisvėje pranešė internetiniame puslapyje krikščionių labdaros organizacija „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ (PKB). Trys kunigai, kurių pavardės neminimos, buvo pagrobti liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Vienas jų – rytų apeigų ukrainietis, kitas – lotynų apeigų ukrainietis ir trečiasis – lenkas iš Kazachstano – irgi lotynų apeigų.

Kun. Sergejus, Donecko – Charkovo graikų apeigų egzarchato kunigas, buvo vienas iš maldos už taiką organizatorių. Jo pagrobimas tęsėsi dvylika dienų. Kunigas gan greita suprato, kad turbūt buvo ilgokai sekamas, nes pagrobėjai buvo gerai informuoti tiek apie jį patį, tiek apie jo parapijiečius. Jis buvo pagrobtas kai keliavo automobiliu. Privažiavo kita mašina, iš jos išlipo trys vadinamieji separatistų kovotojai, privertė persėsti į jų priemonę, joje užmigdė kunigą chloroformu.

Kai prabudo, pagrobėjai paaiškino kuo kunigas „kaltas“: kad dalyvavo rengiant maldos susitikimą už Ukrainos taiką ir vienybę. Tokios maldos draudžiamos vadinamojoje Naujojoje Rusijoje, pažymi organizacija „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“. Vienas iš pagrobėjų ukrainiečiui kunigui, rytų apeigų dvasininkui, pastebėjo: „Jei 1942 metais kas nors būtų meldęsis Berlyne už Sovietų Sąjungą, ką jam būtų vokiečiai padarę?!“

Kunigui buvo pakartotinai grasinama sušaudymu. Pagrobėjai ne kartą liepė sukalbėti paskutinę maldą ir tada šovė į orą. Fiziškai kankintas nebuvo, tačiau cukralige sergančiam dvasininkui neleido vartoti insulino. Po savaitės kalinimo prisistatė dar vienas vyriškis, ne kaip pagrobėjai, kalbėjęsi vietine doneckiečių tarme, o su aiškiu maskvietišku akcentu. Jis kunigą tardė keturias dienas. Po dvyliktos kalinimo dienos užrištomis akimis buvo įsodintas į automobilį ir išvežtas, kaip manė kun. Sergejus, sušaudyti. Tačiau trumpai pavažiavus buvo išleistas ir paliktas vienas.

Kun. Viktoro patirtis buvo panaši. Charkovo katalikų dvasininkas buvo prorusiškų karių sulaikytas prie kontrolės punkto ir, patikrinus dokumentus, kažkur nuvežtas. Prasidėjo kalinimas, trukęs vienuolika dienų. Ir jis buvo tardytas, ir jam buvo pakartotinai suvaidintos egzekucijos. Pagrobėjai jį laikė šnipu, mat kilęs iš centrinės Ukrainos, rašoma organizacijos „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ pranešime. Kun. Viktoras buvo laikomas nedideliame kambaryje, kuriame pamainomis buvo laikoma penkiasdešimt kitų kalinių.

Trečias pagrobtas katalikų kunigas buvo lenkas iš Kazachstano, kun. Pawel. Jis Ukrainoje svečiavosi norėdamas dalyvauti maldos už taiką susitikime.

Trijų kunigų patirtis pribloškianti, tačiau pagal jų pačių pasakojimą, kalinami jie neprarado vilties. Kun. Sergejus, nors ligonis, kuris negalėjo gauti jam būtinų vaistų, pastoviai silpo, tačiau rado jėgų melstis, net kritiškiausiais momentais kalbėjo Rožinį. „Pradėjus kilti kraujospūdžiui, imdavau kalbėti Rožinį ir, tarsi stebuklas, širdies plakimas aprimdavo“, pasakojo kun. Sergejus. Tuo metu Charkovo-Zaporožės lotynų apeigų vyskupijos kun. Viktoras, uždarytas su kitais kaliniais 12 kvadratinių metų kambaryje, teikė jiems dvasinę pagalbą. (PKB/Vatikano radijas)