Popiežiaus Pranciškaus homilija: Keliaukime drauge su Marija (+video)
Marijos Gimimas, kurį Bažnyčia minėjo šį pirmadienį, tai tarsi įvadas į išganymo pažado
išsipildymą, tai tarsi laiko pilnatvės „prieškambaris“, sakė popiežius Pranciškus,
pirmadienio rytą aukodamas Mišias Vatikano Šv. Mortos namų koplyčioje.
Visa
kūrinijos istorija veda į svarbiausią momentą – Dievo Sūnaus atėjimą. Kai skaitome
Pradžios knygą, gali susidaryti įspūdis, kad Dievas kuria pasaulį kaip koks burtininkams,
kuris pamoja lazdele ir kūriniai staiga atsiranda. Tačiau taip nėra, - sakė Pranciškus,
- nes Dievas suteikė kūrinijai jos vidinius dėsnius, kad pagal juos vystydamasis pasaulis
artėtų prie laiko pilnatvės. O kas gi yra laiko pilnatvė? Ji yra tai kas Dievo širdžiai
brangiausia: Jo Sūnaus atėjimas. Nes Dievas, kaip sako šv. Paulius šios dienos Mišių
skaitinyje, mus iš anksto paskyrė būti panašiais į Jo Sūnų.
Tokia yra žmonijos
kelionė, tokia yra kiekvieno žmogaus kelionė. Dievas nuo pat pradžių norėjo, kad mes
būtume kaip Jo Sūnus ir kad Jo Sūnus būtų kaip mes. Šios dienos Evangelija pateikia
ilgą Jėzaus genealoginį sąrašą. Jame minimi šventieji ir nusidėjėliai, nes sukurdamas
žmones, Dievas juos apdovanojo laisve. Ir nors žinome, kad žmogus blogai naudojosi
laisve ir dėl to buvo išvarytas iš rojaus, taip pat žinome, kad išeidamas iš rojaus
jis buvo apdovanotas viltimi. Žmogus yra nusidėjėlis, bet turi viltį. Ir jis keliauja
per istoriją ne vienas, bet Dievas keliauja su juo.
Didį istorijos Dievą matome
ir mažuose dalykuose, mažame miestelyje, su Juozapu ir Marija. Dievas kantriai lydėjo
visas Jėzaus protėvių kartas ir atvedė iki pat įvado į laiko pilnatvę, iki Marijos
gimimo, iki priešpaskutinės kartos, iki Dievo įsikūnijimo „prieškambario“.
Šiandien
žiūrime į Švenčiausiąją Mergelę, mažą, šventą, be nuodėmės, tyrą, išrinktą būti Dievo
Motina, ir tuo pat metu žvelgdami į visą ilgą istoriją, kuri buvo prieš tai, galime
klausti: „Kaip aš keliauju per savąją istoriją? Ar leidžiu, kad Dievas keliautų kartu
su manimi? Leidžiu, kad jis su manimi keliautų ar aš noriu keliauti vienas? Ar leidžiu,
kad jis mane paliestų, kad man padėtų, kad man atleistų, vestų mane pirmyn į susitikimą
su Jėzumi Kristumi?“ Tai mūsų laukia kelionės pabaigoje: susitikimas su Viešpačiu.
Išeis mums į gera, jei šiandien savęs paklausime: „Ar leidžiu, kad Dievas man turėtų
kantrybės?“ Ir šitaip žiūrėdami į šią didžiąja istoriją ir į mažus dalykus, galime
šlovinti Viešpatį ir nuolankiai prašyti, kad jis mus suteiktų taiką, tą širdies ramybę,
kurią tik jis gali mums duoti, kurią jis mums duoda tuomet kai leidžiame jam eiti
kartu su mumis, - sakė Šventasis Tėvas. (Vatikano radijas)