Romos šv. Augustino bažnyčioje paminėta titulinė šventė ir Popiežiaus vizito metinės

Popiežiaus Valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin ketvirtadienio vakarą aukojo šv. Augustino šventės Mišias šiam šventajam dedikuotoje Romos senamiesčio bažnyčioje. Kartu buvo paminėtos ir popiežiaus Pranciškaus apsilankymo šioje bažnyčioje metinės. Pernai rugpjūčio 28-osios vakarą aukodamas šv. Augustino šventės Mišias, popiežius Pranciškus iškilmingai atidarė augustinų ordino generalinę kapitulą. Kardinolas Pietro Parolin ketvirtadienio vakarą taip pat atidengė marmurinę lentą, įmūrytą bažnyčios sienoje Popiežiaus apsilankymo atminimui.

Romos Šv. Augustino bažnyčioje saugomos šv. Monikos relikvijos, kai tuo tarpu paties šv. Augustino relikvijos yra šiaurės Italijos Pavijos mieste. Šv. Augustina mirė 430 m. Hipone, Šiaurės Afrikoje. Ten jis buvo ir palaidotas, tačiau vėliau, neramiais laikai saugant nuo išniekinimo, relikvijos buvo perkeltos pirmiausiai į Sardinijos salą, o aštuntajame amžiuje į Pavijos benediktinų abatiją. Šv. Monika, Augustino motina, kurios liturginė šventė minima rugpjūčio 27-ąją, dieną prieš Augustino šventę, mirė Romos uoste, Ostijoje 387 m. Monika lydėjo savo sūnų Augustiną iš Italijos grįžtantį tarnauti Šiaurės Afrikos krikščionims. Tačiau belaukiant laivo į Afriką, ji mirė ir buvo palaidota uostamiesčio bažnyčioje. Penkioliktame amžiuje Monikos relikvijos buvo perkeltos į jos sūnui šv. Augustinui dedikuotą Romos bažnyčią.

„Sutvėrei mus, Viešpatie, sau, ir nerami mūsų širdis, ko nenurims Tavyje“, - sako šv. Augustinas viename garsiausių savo kūrinių, Išpažinimuose. Šią frazę popiežius Pranciškus komentavo pernai aukodamas šv. Augustino šventės Mišias.

„Nerimas“. Šis žodis verčia susimąstyti. Dėl ko labiausiai Augustinas nerimsta savo gyvenime? Dėl ko nerimti mus ragina šis didis vyras ir šventasis? Popiežius kalbėjo apie trejopą šv. Augustino nerimą: apie neramias dvasines paieškas, apie nerimastingą troškimą sutiki Dievą ir apie meilės nerimą.

Pirmiausia nerimastingos dvasinės paieškos. Augustino gyvenimas gana panašus į daugelio šiandienos jaunų žmonių gyvenimą. Motina Monika jį auklėja krikščioniškai, tačiau vėliau jis nutolsta nuo tikėjimo. Vis dėlto jo širdis neužmigusi, nenuskausminta sėkmės, turtų, valdžios. Augustinas neužsidaro savyje, patogiai neįsitaiso, bet ieško tiesos, gyvenimo prasmės, tęsia Dievo paieškas. Žinoma, jis padaro klaidų, jis yra nusidėjėlis, tačiau neatsisako nerimastingų dvasinių paieškų. Ir šitaip jis suvokia, kad Dievas jo visąlaik laukė, kad jis pirmas išėjo jo ieškoti.

Širdies nerimas atveda Augustiną į susitikimą su Kristumi. Jis priima pašaukimą būti Hipono ganytoju labai sunkiais laikais, kai bendruomenė susiskaldžiusi ir artėja karas. Ir jis leidžia, kad Dievas jam vadovautų, be baimės stengiasi būti Gerasis ganytojas, kuris pažįsta savo avis, pats yra prisisunkęs avių kvapo.

Ir galiausiai trečias dalykas: meilės nerimas. Popiežius priminė šv. Augustino motinos Monikos pavyzdį. Kiek ašarų išliejo ši šventa moteris melsdama Dievą savo sūnaus atsivertimo! Ar esame neramūs dėl meilės? Ar mylime Dievą ir kitus žmones? Meilės nerimas mus verčia eiti pasitikti kito žmogaus, nelaukiant kol jis paprašys pagalbos. Meilės nerimas viską padaro vaisinga, - sakė Popiežius pernai minėdamas šv. Augustino šventę. (Vatikano radijas)