Popiežiaus Pranciškaus laiškas JTO sekretoriui dėl situacijos šiaurės Irake

Su sunkia ir neramia širdimi sekiau dramatiškus įvykius šiomis dienomis šiaurės Irake, kur krikščionys ir kitos religinės mažumos buvo priversti sprukti iš savo namų ir stebėti jų maldos vietų ir religinio paveldo sunaikinimą. Sukrėstas jų padėties paprašiau kardinolo Fernando Filoni, Tautų evangelizavimo kongregacijos prefekto, kuris tarnavo kaip mano pirmtakų šv. Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI atstovas Irake, išreikšti (irakiečiams) visą mano dvasinį artumą ir jaudulį, taip pat visos katalikų Bažnyčios, dėl netoleruotinos kančios tų, kurie tik trokšta gyventi taikoje, harmonijoje ir laisvėje savo protėvių žemėje, - rašo popiežius Pranciškus laiške, kuris yra adresuotas Jungtinių Tautų Organizacijos generaliniam sekretoriui Ban Ki-moon.

Su tokiu pat nusiteikimu, - tęsiama popiežiaus laiške, datuotame rugpjūčio 9-ąja diena, - rašau jums, rodydamas į ašaras, kančias ir nevilties šauksmus, krikščionių ir kitų religinių mažumų mylimoje Irako žemėje. Pakartodamas savo skubų kvietimą tarptautinei bendruomenei įsikišti ir nutraukti humanitarinę tragediją, drąsinu visas atsakingas už taiką, saugumą, humanitarinę teisę ir pagalbą pabėgėliams JT institucijas tęsti savo pastangas, atitinkamai JT Chartijos preambulei ir principams.

Smurto išpuoliai, kurie plečiasi šiaurės Irake, negali nežadinti visų geros valios vyrų ir moterų sąžines, nežadinti konkrečių solidarumo veiksmų, kad būtų apsaugoti tie, kuriems smogė ar grasina prievarta, kad būtų užtikrinta humanitarinė pagalba daugybei pabėgėlių, kaip ir jų sugrįžimas į savo miestus ir namus.

Tragiškos 20 amžiaus patirtys, toliau rašoma Pranciškaus laiške, ir pats paprasčiausias žmogaus orumo suvokimas verčia tarptautinę bendruomenę, ypač per tarptautinės teisės mechanizmus ir normas, padaryti tai, kas įmanoma, kad sustabdytų ir užkirstų kelią tolesniam masiniam smurtui prieš etnines ir religines mažumas. (Vatikano radijas)