Žvilgsnis iš arčiau: italų misionierius apie šiuolaikinę Korėją
Pietų Korėja, iš pirmo žvilgsnio, atsiskleidžia kaip labai dinamiškos ir inovatyvios
ekonomikos šalis. Kita vertus, technologijų šuolis nebūtinai reiškia socialinio šuolio,
kaip tai labai gerai žino misionieriai, iš arti ir gerai pažįstantys ne vien šalies
stipriąsias, bet ir silpnąsias puses. Apie tai Šventojo Sosto dienraščiui „l’Osservatore
Romano“, popiežiaus Pranciškaus vizito kontekste, pasakojo italų misionierius Maurizio
Giorgianni. Pietų Korėjoje jis gyvena ir darbuojasi jau 21 metus, nuo 1993-iųjų.
Čia
jis pasakojo sekęs kito misionieriaus, t. Giovanni, pėdomis, kuris darbavosi tarp
imigrantų, tarp darbininkų, kurie atrasdavo darbo mažuose fabrikuose, savo ruožtu
teikiančiuose paslaugas didelėms firmoms. T. Giovanni eidavo į autobusų stotis, kuriose,
dažniausiai iš Filipinų, bet taip pat ir Kinijos, imigrantai susirinkdavo, kalbėdavosi
su jais ir klausydavosi jų. Dažnai jie negaudavo teisingo atlyginimo, jų kontraktai
ir teisės buvo negerbiamos, jie buvo išnaudojami, taipogi jie dažnai beveik nemokėdavo
kalbos. 1997 metais pietų Korėją apėmė stipri ekonominė krizė ir jų padėtis dar labiau
pablogėjo. Šiandien, vis dėlto, jų padėtis geresnė, jie turi daugiau teisių, bet problemų
išlieka nemažai.
Jis pats, pasakojo misionierius, rūpinasi tomis problemomis,
kurios kyla iš mišrių santuokų. Pietų Korėjoje yra daug viduramžį pasiekusių vyrų,
kurie neranda sau antrosios pusės. Priežastys yra įvairios – kartais dėl visiško panirimo
į darbą, kartais dėl socialinio statuso, kuris šioje šalyje tebėra labai reikšmingas,
taip pat ir asmeniniuose santykiuose, kartais dėlto, kad turi kokį fizinį ar psichologinį
trūkumą, kartais dėlto, kad jau išsiskyręs – šis faktas taipogi sumenkina vyro reputaciją.
Kartais dėlto, kad mano, jog gyvenimas su filipiniete paprastesnis, nei su korėjiete.
Tad dažnas kreipiasi į agentūras, kurios jiems ieško žmonų Kambodžoje, Vietname, Filipinuose,
neretai atokiuose kaimuose.
Moterys, kurios sutinka tekėti už nepažįstamo
vyro, kuris yra gimęs kitoje kultūroje ir kalba kita kalba, tai daro iš neturto, tikėdamosios
ištrūkti iš savo aplinkos arba padėti savo šeimai. Agentūrų paslaugos nekainuoja pigiai
– iki 15 000 eurų.
Aišku, kad taip sudarytos santuokos neturi tvirtų pamatų.
Yra atvejų, kai sutuoktiniai atitinka vienas kita ir gyvena laimingai. Tačiau labai
dažnai prasideda problemos, nes vyras tikisi, kad moteris praskaidrins jo vienatvę
ir pasirūpins jo buitimi, tuo tarpu žmona tikisi prasigyventi. Dar blogiau, jei vyras
pradeda blogai elgtis su žmona, ši sukyla, kas, vyro akimis, atrodo nepateisinama,
ypač dėl išleistų pinigų. Tokiu atveju jis gali eiti į imigracijos biurą ir pasakyti,
kad nori skyrybų. Jei santuoka netruko dvejų metų, moteris tampa nelegale, yra persekiojama
ir patenka sulaikymo centrus, kurie nedaug skiriasi nuo tikrų kalėjimų. Dažnai negalima
suteikti daug pagalbos, tačiau draugija ir meilė savaime yra tai, ko žmonėms labai
reikia tokiais atvejais.
Deja, tokia yra tikrovė ir negalima prieš ją užmerkti
akių, reikia spręsti tas problemas, kurias žmonės patiria. Kaip sakė Pranciškus, gyvenimą
reikia priimti tokį, koks yra, - kalbėjo italų misionierius, Maurizio Giorgianni.
(Vatikano radijas)