Kai vaikas tampa produktu

Anglakalbėje žiniasklaidoje prieš keletą dienų nuskambėjo australų poros istorija. Ši pora kreipėsi, per agentūrą, į vieną jauną tailandietę, kuri už maždaug 11 000 eurų sutiko tapti surogatine motina ir išnešioti porai kūdikį, kuris buvo pradėtas mėgintuvėlyje, naudojant poros kiaušinėlį ir spermatozoidus, o vėliau įsodintas į jos įsčias. Kad tikimybė būtų didesnė, paprastai įsodinami trys kiaušinėliai.

Nėštumo metu paaiškėjo, kad kūdikis bus ne vienas, o du, mergaitė ir berniukas, ir kad berniukas turės Dauno sindromą, bus silpnos sveikatos. Tada užsakovai pasiūlė abortą, bet tailandietė mama atsisakė. Galiausiai, abu vaikai gimė, australų pora pasiėmė mergaitę, o berniuką paliko mamai. Šiai istorijai iškilus į viešumą, kilo daug pasipiktinimo dėl australų poros elgesio. Pastaroji išsigina atsisakiusi ar žinojusi apie berniuką dauną, tačiau tailandietė mama patvirtino, kad gimus dvyniams, pora visą mėnesį praleido šalia, kad mergaitę galėtų paimti.

Šią istoriją Šventojo Sosto dienraščio puslapiuose „l’Osservatore Romano“ komentuoja italė istorikė ir žurnalistė Lucetta Scaraffia.

Šiek tiek keista, pasak jos, kad pritarus tokiai „teisei į vaiką“, kur vaikas suvokiamas kaip užsakomas produktas, vėliau piktinamasi tokiu elgesiu, kaip kad australų poros. Juk jei vaikas yra įsigyjamas produktas, tai akivaizdu, kad pirkėjas nori „geros“ prekės, o Dauno sindromas – aiškus „defektas“.

Italų žurnalistės įvertinimą, kad ši istorija galiausiai atskleidžia neturtingų moterų išnaudojimą ir mintį, kad vaikas, žmogus yra produktas, gerai iliustruoja pačios tailandietės mamos žodžiai, pasakyti australų televizijai ABC rugpjūčio 4 dienos laidoje.

Moteris, vardu Pattaramon Chanbua, paaiškino kodėl ryžosi surogatinei motinystei: „dėl skurdo ir skolų. Man pasiūlyti pinigai, - sakė ji, - buvo, mano nuovoka, dideli; už juos galiu išmokslinti kitus savo vaikus, užmokėti skolas, padėti savo motinai ir dar turėti šiek tiek pinigų mažo prekybos verslo pradžiai“.

Tačiau kai buvo pasiūlyta abortuoti abu vaikus, ši ekonominė „produkto“ logika pasitraukė į antrą planą. „Aš verkiau, - pasakojo tailandietė, - nes jie buvo kaip mano vaikai. Mes kartu gyvenome kiekvieną dieną. Aš galėjau jausti jų judesius. Jie turėjo kūnus. Jų širdys jau plakė. Jie jau buvo vaikai. Kai išgirdau žodį „abortas“ supykau ir pravirkau“. Pasak motinos, ji nusprendė, kad jei australų pora atsisakys, ji augins abu vaikus. Jai buvo gaila berniuko. Juk visa tai ne jo kaltė, bet suaugusių. Kodėl jis turi visa tai kęsti ne dėl savo kaltės? Kodėl jis turi būti apleistas, kai kitam vaikui žadamas lengvas gyvenimas? Galiausiai, tai jos vaikas, kuriuo ji pasiryžo rūpintis, kaip ir kitais dviem savo vaikais, visam laikui.

Tokių ir panašių situacijų, pasak Lucetta Scaraffia, galima paminėti ir daugiau. Štai, prieš kurį laiką Milane moteris padavė į teismą ligoninę, nes nusprendė abortuoti vieną iš nesveikų dvynių, tačiau medikai suklydo ir abortavo sveikąjį. Taip pat ir JAV iš vienos surogatinės motinos buvo pareikalauta pasidaryti abortą, nes vaikas turėjo Dauno sindromą, bet ji pasiryžo jį pagimdyti ir auginti kaip savo. Yra ir tokių situacijų, kai užsakovai pareikalauja surogatinės motinos pasidaryti abortą, nes jie per kelis mėnesius susipyko ar pakeitė nuomonę dėl vaiko. Tarsi būtų kalbama apie atostogas prie jūros.

Yra tvirtinančių, kad visos šios problemos būtų išsprendžiamos viską įteisinus ir reglamentavus. Tačiau gilioji problemos šaknis, dar kartą pabrėžia istorikė, nėra įstatymuose, o pavojingoje idėjoje, mentalitete, kad vaikas tarsi automobilis, kurį galima įsigyti, o nepatikus – grąžinti. (Vatikano radijas)