Kardinolas Pell. Kad galėtum duoti, reikia turėti

JAV katalikiška žinių agentūra CNS paskelbė ilgą rugpjūčio 5 dienos pokalbį su kardinolu George Pell, australu, buvusiu Sidnėjaus arkivyskupu, kurį popiežius Pranciškus pakvietė į Vatikaną ir paskyrė Ekonomikos sekretoriato prefektu. Jis taip pat yra Kardinolų tarybos, padedančios popiežiui reformuoti Kuriją, narys. Tokios ir buvo pokalbio temos – Vatikano finansai ir Kurijos reforma.

Kalbėdamas apie finansų reformą, kardinolas Pell sakė, kad tai nėra taip sudėtinga, kaip „mokslas apie raketas“. Paprasčiausiai finansų sistema yra pritaikoma tarptautiniams pinigų valdymo ir skaidrumo standartams, procedūroms. Pavyzdžiui, bus vykdomi reguliarūs auditai, kuriuos atliks visiškai nepriklausomas auditorius. Kita procedūra – jokia reikšminga finansinė operacija negali būti atlikta vieno žmogaus, jis visada turi pasitarti su kažkuo kitu, gauti pritarimą. Pasaulio finansinė sistema evoliucionavo, Šventojo Sosto finansai taip pat, ankstesni metodai nebėra tinkami.

Ekonomikos sekretoriato prefektas atsiskaito tiesiogiai popiežiui, sekretoriato taryboje pasauliečių ekspertų balsas yra lygus kardinolų – tai dar pora naujovių. Popiežius jas pilnai remia, pridūrė kardinolas. Pasak jo, galių atskyrimas ir autoriteto išskaidymas yra svarbūs aspektai Vatikano finansų reformoje. Jis pats negali imtis kažko, kam nepritarė ar kam neįpareigojo sekretoriato taryba. Joks žmogus neturi turėti „diktatoriškos“ galios. Visų šių reformų tikslas yra išsklaidyti abejones dėl Vatikano finansų patikimumo ir skaidrumo. Žmonės, kurie aukoja pinigus ar juos saugo Vatikano finansų sistemoje, turi žinoti, jog jie tvarkomi išmintingai ir gerai. Jau veikia Finansinės priežiūros tarnyba, kuri nebeleis, kaip įvyko prieš daugelį metų, kad Šventojo Sosto finansiniai reikalai būtų patikėti tokiems bankininkams kaip (Roberto) Calvi ar (Michele) Sindona. Jie nebuvo blogi bankininkai, tačiau jie turėjo ryšių su kriminaline aplinka.

Komentuodamas popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad jis nori „neturtingos Bažnyčios neturtingiems“; Bažnyčios, kuri daro daug gerų darbų, kardinolas Pell priminė paprastą tiesą: kad duotum, reikia turėti. Tvarkingi finansai neprieštarauja geriems darbams, priešingai: jie leidžia padaryti daugiau gerų darbų.

Kalbėdamas apie Vatikano struktūrų reformą, kardinolas Pell pabrėžė, kad Šventasis Sostas nenori ir negali sau leisti turėti didelių struktūrų. Siekiama sukurti veiksmingai veikiančias struktūras, nors ir mažas, palyginus su didelėmis korporacijomis. Kalbant apie Vatikano žiniasklaidos priemones, taip pat reikia žiūrėti kokios informacijos formos pasiekia žmones ir kiek tai kainuoja. Bus siekiama apjungti dubliuojančias institucijas, tokiais atvejais palaipsniui ir išmintingai mažinant darbuotojų skaičių ar išleidžiant, norinčius, anksčiau į pensiją. Tačiau nebus „valymų“.

Keletas klausimų kardinolui Pell buvo skirti apie Romos kurijos internacionalizavimą. Šis, pabrėžė ganytojas, neturi būti suvoktas kaip anti-itališkas veiksmas. Kurija turi būti tarptautinė, nes tokia yra Bažnyčia. Internacionalizavimą pradėjo dar Paulius VI, tęsė Jonas Paulius II, kaip ir Benediktas XVI. Popiežius Pranciškus palaiko tą pačią kryptį. Iš kitos pusės, Kurijoje visada bus daug italų, nes Šventasis Sostas yra Italijos teritorijoje, nes italų kalba yra tapusi bažnytine kalba, nes popiežius taip pat yra Romos vyskupas. (Vatikano radijas)