Didžiosios Marijos bazilikos Romoje dedikavimo iškilmė

Viena iš keturių didžiųjų Romos bazilikų, Didžioji Marijos bazilika, rugpjūčio 5 dieną iškilmingai pamini savąjį dedikavimą Mergelei Marijai „Marijos Snieginės“ titulu. Pasak tradicijos, 352 metais, naktį iš rugpjūčio 4 į 5, vienas kilmingas ir turtingas Romos pilietis, patricijus Jonas, susapnavo Dievo Motiną, kuri paprašė pastatyti jai dedikuotą baziliką ten, kur atras sniego. Ryte patricijus nuėjo pas popiežių Liberijų, kuris pasakė turėjęs tokią pačią viziją. Ir iš tiesų, ant Eskvilino kalvos iškrito sniegas, galbūt kruša. Taip, pasak pasakojimo, toje vietoje iškilo pirmoji bažnyčia.

431 Efezo Susirinkime Marijai buvo pripažintas „Dievo Motinos“ (Theotokos) titulas. Į tai atsižvelgdamas popiežius Sikstas II, kurio pontifikatas truko nuo 432 iki 440 metų, panoro bažnyčią išplėsti, perstatyti, padaryti ją didingu statiniu. Yra išlikusių iš to laiko nuostabių mozaikų. Per vėlesnius amžius bazilika buvo restauruota, plečiama, perstatoma, kol 1750 metais įgijo tą formą, kurią regi šiandien į Romą atvykstantys maldininkai ir turistai.

Marijos Didžioji bazilika yra, kaip sako pats pavadinimas, svarbiausia Dievo Motinos kulto vieta Romoje ir visame katalikiškame pasaulyje Joje taip pat yra itin gerbiamas „Marijos, Romos liaudies gynėjos (Salus populi romani)“ paveikslas. Pamaldumas Mergelei Marijai „Snieginės“ titulu plačiai išplito, jai dedikuota ir bažnyčia Girdiškėse, Šilalės rajone, Lietuvoje. (Vatikano radijas)