Baigėsi Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų ir giedotojų stovykla ŽODIS
2014
Liepos 15-21 dienomis Nemunaityje, Alytaus rajone, jau dvyliktą kartą vyko Vilkaviškio
vyskupijos Jaunimo centro organizuojama stovykla, skirta Vilkaviškio vyskupijos ministrantams,
adoruotojoms ir giedotojams. Į ją susirinko energinga ir veržli šešiolikos vadovų
komanda bei nuostabi bene šimto stovyklautojų kompanija. Stovyklautojams ir vadovams
pasiskirsčius į aštuonis būrelius (vadovų ir stovyklautojų mieliau vadinamus šeimomis),
stovyklos bendruomenė visą savaitę, dalijosi savo tikėjimo patirtimi, šlovino Viešpatį
Šventosios Eucharistijos ir Švč. Sakramento adoracijos metu, šventė Susitaikinimo
sakramentą, smagiai leido laiką kartu, džiaugėsi vienas kitu, dovanodami šypseną,
šokį, gerą nuotaiką. Šių metų stovyklos pavadinimas ŽODIS 2014 kvietė gilintis į Šventojo
Rašto tekstus, į juose kiekvienam asmeniškai pasakytą žodį, kvietimą būti krikščionimi.
Kiekviena stovyklos diena buvo skirta vis kitai Šventojo Rašto knygų grupei ir turėjo
atitinkamus pavadinimus, atskleidžiančius tos dienos tematiką bei svarbiausias Šventojo
Rašto mintis.
Pradžia
Pirmąją stovyklos dieną susipažinome su
pirmąja Šventojo Rašto knyga – Pradžios knyga. Jau nuo pat ryto pradėjus rinktis pirmiesiems
stovyklautojams, juos pasitiko registruojantys vadovai. Užsiregistravę vaikai turėjo
įveikti septynių stotelių kelią. Eidami juo stovyklautojai atliko užduotis primenančias
kiekvienos pasaulio sukūrimo dienos įvykius.
Visiems susirinkus ir užsiregistravus
įvyko oficialus stovyklos atidarymas ir pasiskirstymas į šeimas: pristatyti visi stovyklos
vadovai, o vėliau sušoktas specialiai šiai stovyklai sukurtas šokis (angl. flashmob),
prie kurio džiugiai prisijungė ir vaikai. Pakėlus Lietuvos valstybės vėliavą, šeimų
nariai susipažino vieni su kitais, vėliau klausėsi pirmosios stovyklos katechezės
„Irkis į gilumą“, kurioje buvo papasakota Pradžios knygos esmė, kviesta ir toliau,
šiomis dienomis, kurti pasaulį savo gyvenimu, liudijimu ir darbais.
Po pietų
buvo ruošiamasi pačiam svarbiausiam tos dienos momentui – Šventajai Eucharistijai.
Šv. Mišias aukojo stovyklos globėjas Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila,
kuris savo homilijoje patraukė stovyklautojų dėmesį palygindamas šio pasaulio karalystę
su dangaus karalyste. Vėliau, vakarieniaudamas su stovyklautojais, jiems palinkėjo
gražių ir prasmingų stovyklos dienų. Ganytojas ypatingu dėmesiu apdovanojo vadovų
komandą, pasidalydamas savo patirtimi įgyta pačiam stovyklaujant Nemunaityje; pakalbino
kiekvieną iš vadovų ir atkreipė dėmesį į šios stovyklos uždavinį – Šventojo Rašto
aktualizavimą.
Vakare kiekviena iš aštuonių šeimų prisistatė paskelbdami savo
pavadinimus, kurių pagrindas – Šventojo Rašto siužetai. Šeimų pavadinimai itin spalvingi:
,,Gyvybės duona“, ,,Apaštalų gauja“, ,,Abraomo vaikai“, ,,Lauko lelijos ir padangių
sparnuočiai“, ,,Žodžio skleidėjai“, ,,Tikintys nematę“, ,,Lux“ ir ,,Aleliuja“.
Išėjimas
Antrąją
dieną gilinomės į Išėjimo knygos įvykius bei Izraelio tautos istoriją. Ši diena ypatinga
tuo, jog iškart po pusryčių visa stovyklos bendruomenė, kaip anuomet Išrinktoji tauta,
iškeliavo į piligriminį žygį, tokiu būdu prisimindama Išrinktosios tautos išvedimą
iš Egipto. Jo metu patyrėme izraeliečių, keturiasdešimt metų keliavusių dykuma, patirtus
išbandymus: perėjome per Raudonąją jūrą (stovyklautojai sausomis kojomis turėjo pereiti
tekantį upelį), dalijomės duonos, simbolizuojančios maną, gabalėliais, pamažu pradėjome
„murmėti“ ant mus išvedusio Mozės – vieno iš stovyklos vadovų...
Kelionė baigėsi
prie Nemunaičio bažnyčios. Susėdę šventoriuje katechezei, kalbėjome apie Išrinktosios
tautos išsivadavimą iš Egipto vergovės bei kelionę į Pažadėtąją žemę. Vidurdienį,
pažymėdami svarbiausią dienos dalį, šventėme šv. Mišias. Vakaras taip pat buvo paženklintas
žygiu, kurio metu stovyklautojams teko įveikti pačias įvairiausias užduotis, stiprinančias
jų pasitikėjimą vieni kitais, komandinį darbą, greitumą ir žvitrumą.
Išmintis
Trečiąją
dieną gilinomės į Šventojo Rašto išminties literatūrą. Katechezės metu kalbėjome apie
tai, ką mums sako šios knygos ir kas yra tikroji išmintis, išmintingas žmogus. Vakare
susirinkę į Nemunaičio šventovę kartu su keletu svečių kunigų ir stovykloje gyvenusiais
kunigais šventėme Susitaikinimo sakramentą. Daugelis stovyklautojų bei vadovų pasinaudojo
šia puikia galimybe susitaikyti su Viešpačiu, o ašaros, pasirodžiusios atlikus išpažintį,
liudijo Dievo prisilietimą, stovyklautojų nuoširdumą ir atvirumą.
Pranašai
Ketvirtoji
diena buvo skirta pranašų knygoms. Tą dieną, skirtingai nei kitomis stovyklos dienomis,
vaikus prižadino ne švelni muzika, o pranašai: Izaijas, Ezechielis, Jeremijas, Malachijas
(jų vaidmenis atliko stovyklos vadovai). Pranašų gyvenimo ir tiesų skelbimo detalės
stovyklautojams buvo pristatytos po ryto maldos. Katechezėje prisiminėme pagrindinius
Senojo Testamento pranašus, o vakare būreliai varžėsi smagiame žygyje, kuriame buvo
vertinamas ne tik greitis, bet ir komandinis darbas atliekant pačias įvairiausias
užduotis.
Geroji Naujiena
Penktoji diena žymėjo ribą tarp Senojo
ir Naujojo Testamentų: persikėlėme į laikus po Kristaus gimimo ir gilinomės į Evangeliją.
Visos dienos metu siekėme įsigilinti įtai, ką skelbė ir ko mokė Jėzus Kristus. Dar
kartą išgirdome, jog ir mes visi esame kviečiami skelbti Gerosios Naujienos. Dalijomės
mintimis, kaip tą daryti kasdienybėje ir nepavargti.
Vakare surengėme smagų
šou: kiekviena šeima paruošė televizijos laidas pagal Šventojo Rašto ištraukas, o
vadovai – reklaminius siužetus. Tiek vadovų, tiek ir vaikų kūrybiškumas dovanojo visiems
daug juoko ir labai gerą nuotaiką.
Laiškai
Šeštąją dieną, besimeldžiant
ryto maldą, stovyklautojų gretose netikėtai pasirodė paštininkas, kuris kiekvienai
grupelei įteikė po laišką. Tai buvo laiškai nuo apaštalo Pauliaus. Katechezės metu
gilinome žinias apie apaštalų laiškus, susipažinome su pagrindinėmis jų skelbtomis
žiniomis. Tą dieną, švęsdami sekmadienį, surengėme draugiškas vadovų ir stovyklautojų
komandų futbolo varžybas. Tradiciškai stovyklautojai, įmušę tris įvarčius, laimėjo,
tačiau šiais metais jų pergalė nebuvo tokia lengva kaip anksčiau, nes vadovai, nors
ir įmušę tik vieną įvartį, nenusileido: žaidė itin atkakliai, vieningai ir ištvermingai.
Vakare stovyklautojų laukė dar vienas smagus užsiėmimas – stovyklavietėje
reikėjo rasti paslėptas laiškų daleles ir iš jų sudėlioti kitos šeimos parašytą laišką,
o tarp bėgiojančių būrelių sukiojosi linksmi personažai: paštininkai, gatvės muzikantai,
Raudonkepuraitė, užuominų pardavėjas, prekeivis... Jie galėjo padėti arba suklaidinti.
Apreiškimas
Paskutinioji
diena davė galimybę labiau pažinti apreiškimą apaštalui Jonui. Ryte visi kartu stebėjome
ištrauką iš filmo „Gyvybės medis“ (angl. ,,Tree of life“). Ši ištrauka puikiai atskleidė
dienos temą, o katechezės metu pasisėmėme žinių apie tai, kas ir kaip apaštalui Jonui
buvo apreikšta. Išsiaiškinome Apreiškimo knygoje nurodytų simbolių reikšmes. Po pietų
visi būrėsi į savo šeimas paskutiniam stovyklos aptarimui ir pasidalijimui, įvardydami
stovyklos stipriąsias ir silpnąsias puses, vertindami vadovų komandą, išreikšdami
pageidavimus bei komentarus, kaip būtų galima tobulinti stovyklos programą.
Po
aptarimo šventėme paskutiniąsias šv. Mišias, o po jos – iškilmingą vakarienę su itin
dideliu, specialiai šiai stovyklai pagamintu, tortu. Stovyklos uždarymo vakaro metu
vadovai parodė itin nuotaikingą folklorinę programą. Po jos kiekvienam vadovui asmeniškai
padėkota už savanorystę ir įdėtą darbą. Atsisveikinę šeimose ir palaiminę vieni kitus
sušokome kelis paskutinius šokius, užbaigusius šių metų stovyklą.
Ašaros, sužibusios
atsisveikinant, aiškiai parodė, jog stovykloje praleistas laikas buvo smagus ir geras,
jaukus ir auginantis. Džiugu, kad yra vieta, kur jaunimas gali drąsiai išpažinti savo
tikėjimą ir dalintis juo, kartu džiaugtis, linksmintis su savo bendraamžiais, įdomiai,
turiningai ir kūrybingai leisti laiką. Stovyklos metu vieni kitiems tapome gyvais
Viešpaties liudytojais, stiprinančiais tikėjimą, įrankiais Jo rankose, padedančiais
perteikti malones, kurias jis siunčia. Klausimas tik vienas: ką Jis mums paruoš kitais
metais, kada vasarą ir vėl, tikimės, sukvies į Nemunaičio pušynus?..