Popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį: Sekime Dievo kantrybe (+video)

Sekmadienio vidudienį, kreipdamasis į Viešpaties angelo maldos proga į Šv. Petro aikštę susirinkusius tūkstančius žmonių, popiežius Pranciškus komentavo Mišių Evangelijoje šią dieną girdėtą Kristaus palyginimą apie kviečius ir rauges.

Popiežiaus Pranciškaus kalba:

„Brangūs broliai ir seserys, laba diena. Šias sekmadieniais liturgija mums siūlo keletą Evangelijos palyginimų, tai yra trumpų pasakojimų, kuriais naudodamasis Jėzus skelbė minioms Dangaus karalystę. Tarp keleto girdėtų šios dienos Evangelijoje, vienas yra gana sudėtingas ir pats Jėzus mokiniams jį paaiškina. Tai palyginimas apie rauges ir kviečius, paliečiantis gėrio ir blogio problemą bei iškeliantis Dievo kantrybę (plg. Mt 13,24-30.36-43). Veiksmas vyksta laukuose, kuriuose sėjami kviečiai. Tačiau naktį ateina priešas ir priberia raugių. Hebrajiškai šis žodis, turintis tą pačią šaknį kaip ir „šėtonas“, reiškia nesantaiką. Visi žinome, kad velnias sėja rauges, kad jis visada nori supriešinti žmones, šeimas, valstybes ir tautas. Tarnai norėtų tuoj pat piktžoles išrauti, tačiau šeimininkas nesutinka, aiškindamas, kad ravėjant rauges gali nukentėti ir kviečiai (plg. Mt 13,29). Mes žinome, kad raugės, kol auga, labai panašios į kviečius ir kad yra pavojus jas su kviečiais supainioti.

Šis palyginimas moko dviejų dalykų. Visų pirma, kad dėl pasaulyje esančio blogio kaltas ne Dievas, bet jo priešas, Piktasis. Atkreipkime dėmesį: jis sėja rauges naktį, kai tamsu, kai nesimato. Kur nėra šviesos, ten jis eina ir sėja rauges. Priešas gudrus: pasėjo blogį tarp gėrio, kur mes, žmonės negalime aiškiai atskirti, tačiau galiausiai Dievas tai darys. Tik reikia palaukti.

Ir štai antroji tema: tarnų nekantrumas ir lauko šeimininko, tai yra Dievo, kantrybė. Mes dažnai pasiskubiname teisti, rūšiuoti, geruosiuos sudėlioti čia, o bloguosius ten. Atsiminkime išdidaus žmogaus maldą: „Ačiū Tau, Dieve, kad esu geras žmogus, kad nesu kaip anas...“ Dievas moka laukti. Jis kantriai ir gailestingai žiūri į kiekvieno žmogaus gyvenimo „lauką“. Jis geriau už mus mato visą nešvarą ir blogį, tačiau mato ir gėrio daigus ir pasitikėdamas laukia kol jie subręs. Dievas yra kantrus, mokantis laukti.

Šeimininko laikysena remiasi viltimi ir tikrumu, kad blogiui nepriklauso nei pirmas, nei paskutinis žodis. Kaip tik šios kantrios Dievo vilties dėka raugės, tai yra bloga, nusidėjusi širdis, galiausiai gali tapti gerai grūdais. Tačiau dėmesio: evangelinė kantrybė nereiškia abejingumo blogio akivaizdoje. Nevalia nematyti skirtumo tarp gėrio ir blogio. Pasaulyje esančių raugių akivaizdoje Viešpaties mokinys yra pašauktas sekti Dievo kantrybe, gyventi su viltimi ir nepalaužiamu pasitikėjimu, kad galiausiai nugalės gėris, tai yra Dievas.

Pabaigoje iš tiesų blogis bus pašalintas ir sunaikintas. Pjūties, tai yra teismo metu pjovėjai įvykdys šeimininko įsakymą, atskirs ir sudegins rauges. Tą paskutinės pjūties dieną teisėjas bus Kristus, tasai, kuris pasaulyje pasėjo gerą sėklą ir kuris pats tapo „kviečio grūdu“, mirusiu ir prisikėlusiu. Pabaigoje visi būsime teisiami pagal tą patį matą, kuriuo mes kitus teisėme. Susilauksime to paties gailestingumo, kurį liudijome kitiems. Prašykime Švenčiausiąją Mergelę, mūsų Motiną, kad padėtų mums brandinti kantrybę, viltį ir gailestingumą visiems broliams“.

(Vatikano radijas)