Pirmadienį, liepos 14 dieną, Anglijos Bažnyčios sinodas balsavo už tai, kad ir moterys
galėtų gauti vyskupo šventimus. Sinodas yra sudarytas iš trijų grupių: vyskupų, kunigų
ir pasauliečių. Kad balsas būtų galiojantis, reikėjo, kad visos trys grupės balsuotų
„už“ mažiausiai dviem trečdaliais balsų. 2012 metais jau vyko balsavimas šiuo klausimu,
bet sprendimas buvo atmestas pasauliečių balsais.
Kenterberio arkivyskupas,
anglikonų primas ir Anglijos Bažnyčios vadovas, Justin Welby sveikino sinodo sprendimą.
Kita vertus, kreipėsi į tuos, kurie dėl teologinių motyvų nesutiko su moterų kunigyste,
sakydamas, kad anglikonai neturi pasidalinti į „laimėjusius“ ir „pralaimėjusius“.
Jėzaus mokiniams, pasak jo, reikia mokytis mylėti vienas kitą ir tada, kai nesutariama
dėl teologinių principų. Komentare žiniasklaidai Kenterberio arkivyskupas pasakė,
kad pirmoji vyskupė galėtų būti įšventinta jau kitų metų pradžioje.
Jei vieniems
tai yra lygybės klausimas ir laimėjimas, po kelių dešimčių metų debatų, tai kiti pabrėžia,
kad paskutinis sinodo sprendimas laužo tūkstantmetes doktrinas ir tradicijas, kurios
nėra vien socialinis produktas, bet remiasi Dievo žodžiu.
Katalikų Bažnyčia
taip pat įsitikinusi, kad vyrų kunigystė yra ne archajiško patriarchalizmo, ne socialinių
ir kultūrinių įtakų, o laisvo Kristaus sprendimo pasekmė. Bažnyčia, šiuo klausimu
sakė šv. Jonas Paulius II, negali ir neturi kompetencijos keisti savo Steigėjo ir
Viešpaties pasirinkimo, tačiau stengiasi jį suprasti. Viena vertus, vyrų kunigystė
atspindi patį įsikūnijusį Žodį, kita vertus, reikia pabrėžti, kad kunigystė negali
būti suvokiama kaip tam tikra valdžios klasė, iš kurios moterys yra išstumiamos. Moterų
orumas nėra jokiais būdais sumenkinamas vyrų kunigystės, kaip tai labai gerai iliustruoja
Bažnyčios pagarba Dievo Motinai, Mergelei Marijai.
Anglijos Bažnyčia, priėmusi
sprendimą dėl moterų šventinimo vyskupais, kaip jau daug kartų buvo pastebėta, padidins
atstumą nuo katalikų Bažnyčios, su kuria dėl daugelio kitų aspektų jos mokymas sutampa.
Tai pastebi ir savo reakcijoje katalikų Bažnyčios Anglijoje ir Velse vyskupų
konferencijos Dialogo ir vienybės komisijos vadovas arkivyskupas Bernard Longley.
Pasak jo, katalikų Bažnyčia ir toliau pilnai tęs dialogą su Anglijos Bažnyčia.
Šio dialogo tikslas yra pilna vienybė. Pilna bažnytinė vienybė reiškia ir pilną vyskupų
vienybę. Todėl šiuo požiūriu moterų kunigystė pirma, o dabar vyskupystė yra kliūtis
Bažnyčių vienybei. Kita vertus, reikia džiaugtis katalikų ir anglikonų draugystės
pažanga per pastaruosius dešimtmečius, kur tik įmanoma, reikia kartu dirbti ir liudyti.
Arkivyskupas Longley pridūrė, kad vertina anglikonų sinodo pagarbą tiems anglikonų
tikintiesiems, kurie nesutinka priimti moterų kunigystės ir sudaro sąlygas jiems gyventi
pagal tradicinį mokymą.
Anglijos Bažnyčios sprendimą taip pat komentavo profesorius
Giovanni Maria Vian, Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ direktorius
ir krikščionybės istorikas. Jis taip pat priminė, kad šis sprendimas didina atstumą
tarp anglikonų ir katalikų, tarp anglikonų ir kitų istorinių ortodoksų ir rytų Bažnyčių.
Moterų kunigystė taip pat yra skaidantis veiksnys ne tik tarp pačių Anglijos anglikonų,
bet ir visoje anglikonų Komunijoje. Ypač pietuose esančios anglikonų Bažnyčios, gausesnės
savo tikinčiųjų skaičiumi už Anglijos, nepritaria moterų kunigystei. Iš kitos pusės,
jei doktrininiame dialoge atsirado dar viena kliūtis, katalikai ir anglikonai toliau
turi tęsti dvasinį ekumenizmą ir kasdienę draugystę. (Vatikano radijas)