Liepos 11 dieną, penktadienį, buvo minima šv. Benedikto, Europos globėjo, liturginė
šventė. Benediktas gimė 480 metais ir mirė 547 – aisiais Italijoje. Jis yra visuotinai
pripažįstamas vienu iš pagrindinių vienuolystės Vakarų Europoje pradininku. Keletą
metų gyveno atgailos, maldos ir meditacijos gyvenimą pats vienas, o vėliau priėmė
mokinių būrelį. Jiems sukūrė gyvenimo taisyklių rinkinį, regulą, kurioje apibendrino
rytų vienuolystės ir savo paties patirtį. Vienuolystė yra buvimas Viešpaties mokykloje
per Dievo žodžio apmąstymo, liturginio šlovinimo ir darbo ritmą, broliškos meilės
ir abipusės tarnystės klimate. Praėjus dviems amžiams po jo mirties, Europoje jau
veikė per tūkstantis vienuolynų, kurie vadovavosi Benedikto regula. Tuo pat metu jie
tapo kultūros, mokslo ir technologijų, medicinos ir prieglobsčio centrais.
Šią
dieną taip pat minimas popiežiaus emerito Benedikto XVI, šiuo metu gyvenančio tylų
ir santūrų maldos gyvenimą, vardadienis. Kai 2005 metų balandžio 19 dieną buvo paskelbta,
kad popiežiumi išrinktas kardinolas Ratzingeris, taip pat paskelbtas jo pasirinktas
vardas, Benediktas. Vėliau pats popiežius emeritas paaiškino, kodėl pasirinko šį vardą:
viena, kad primintų Benediktą XV, pirmojo Pasaulinio karo popiežių, drąsų taikos šauklį,
kuris pirmiausia dėjo visas pastangas, kad karas neprasidėtų, o vėliau, kad palengvintų
jo baisias pasekmes. Šiuo sutaikymo ir harmonijos tarp tautų ieškojimo pavydžiu, pasakė
Benediktas XVI, ir jis norįs sekti. Kita vertus, Benedikto vardo pasirinkimu popiežius
norėjo paminėti ir vienuolystės pradininką, kuris taip reikšmingai prisidėjo prie
viso žemyno krikščionybės istorijos, kad be jo nėra suvokiama krikščioniška kultūra.
Abatas Benediktas yra atraminis taškas kalbant apie dvasines Europos šaknis ir tapatybę.
Be Benedikto, Europos žemyno globėjais Bažnyčia yra paskelbusi šventuosius
Kirilą ir Metodijų, Brigitą Švedę, Kotryną Sienetę ir Editą Štein. (Vatikano radijas)