JT Žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją „apie šeimos apsaugą“

Birželio 10 – 27 dienomis vykusioje 26-ojoje generalinėje asamblėjoje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba priėmė apie tris dešimtis dokumentų, o vienas iš jų yra apie šeimos apsaugą (birželio 25 dieną).

Rezoliucija yra priima 26 balsais „už“, 14 „prieš“, dar šešios valstybės susilaikė. Rezoliucijoje buvo nutarta šeimos apsaugos temą svarstyti kitoje, 27-ojoje Tarybos generalinėje asamblėjoje.

Kaip ir galima spėti, rezoliucija buvo priima nelengvai, dėl jos išsireiškimų buvo aštriai diskutuojama, o už diskusijų slypi skirtingos šeimos sampratos.

Rezoliucijos įvadinėje dalyje kalbama apie šeimai palankias ir ją stiprinančias politikas, apie tai, jog šeimai tenka pirminė atsakomybė maitini, auginti ir saugoti vaikus, kurie turi augti laimingoje ir mylinčioje aplinkoje, kad išvystytų harmoningą asmenybę. Taip pat pažymima, kad šeima yra „pamatinė visuomenės grupė ir natūrali augimo bei gerovės aplinka visiems jos nariams, ypač vaikams“.

Už rezoliuciją balsavo visos šiuo metu Žmogaus teisių tarybą sudarančios Afrikos šalys, arabų šalys, Azijos šalys, išskyrus Pietų Korėją ir Japoniją, taip pat Venesuela, Rusija ir Kazachstanas.

Prieš balsavo visos Europos valstybės, JAV, kaip minėta, Japonija ir Korėja, taip pat Juodkalnija. Tarp susilaikiusių yra penkios lotynų Amerikos valstybės ir Makedonija.

Balsavę „prieš“ kritikavo sampratą šeimos, kuri yra sudaryta iš vyro ir moters, kurioje natūraliai gimsta ir auga vaikai, kuri yra pamatinis visuomenės blokas. Didžiosios Britanijos atstovas pareiškė, kad „skirtingiems žmonėms šeima reiškia skirtingus dalykus“, tad yra teisėtos įvairios šeimos formos. Būtent „šeimos formų skirtingumo“, tame tarpe ir tos pačios lyties, homoseksualių asmenų sąvokos neįtraukimas į rezoliucijos tekstą buvo pagrindinis balsavusių „prieš“ argumentas.

Žmogaus teisių tarybos 26 generalinėje asamblėjoje pasisakė ir arkivyskupas Silvano Tomasi, Šventojo Sosto stebėtojas. Jis pabrėžė, kad šeima, kaip vyro ir moters sąjunga, nėra praeities reliktas. Neturi būti kurstoma priešprieša tarp pavienio asmens teisių ir laisvių, ir šeimos institucijos paskirties bei tiesos, aukojant pastaruosius dalykus, suvokiant šeimą kaip kliūtį asmens teisėms ir laisvei. Priešingai, šeima yra kelias, per kurį asmuo įgyvendina savo teises ir laisves, pasiekia laimę ir brandą, kaip ir tokioje šeimoje gimstantys bei augantys vaikai. Valstybės ir visuomenės turėtų rūpintis šeimomis. (Vatikano radijas)