2014-07-04 16:23:51

Pranciškus paskelbs jubiliejinius Celestino metus


Šeštadienį popiežius Pranciškus aplankys dvi Italijos vyskupijas Molizės regione: Campobasso-Bojano arkivyskupiją, ryte, ir Isernia-Venafro vyskupiją, popietę.

Pastaroji savo dabartinį pavidalą įgijo palyginus visai neseniai, 1986 metų potvarkiu. Tačiau ji sujungė Isernia ir Venafro miestus, apie kuriuos yra labai senų žinių: yra V amžiaus dokumentų, kurie liudija, kad tuo laiku čia jau rezidavo vyskupai. Vyskupijos liturginiame kalendoriuje ypatingą vietą užima šventieji kankiniai iš dar ankstesnio periodo – imperatoriaus Diokleciano krikščionių persekiojimo 303-304 metais aukos: Nikandras, Marcianas ir Daria. Pirmieji du buvo romėnų armijos kariai, kilę iš dabartinės Bulgarijos žemių, ir rezidavę Molizės regione. Daria buvo Nikandro žmona. Krikščionybę priėmę kariai atsisakė pagarbinti imperatorių kaip dievybę, aukoti pagonių dievaičiams, už tai buvo nubausti mirtimi, kaip ir Daria. Šie kankiniai paskelbti vyskupijos dangiškaisiais globėjais.

Tačiau galbūt žinomiausias Molizės šventasis yra brolis Petras iš Morrone, dar žinomas kaip Petro Angeleri ir Celestino V vardais. Liepos 5 dieną, Isernia mieste, popiežius Pranciškus paskelbs jubiliejinius popiežiaus Celestino metus, minint pastarojo 800 metų (1215 - 2015) gimimo jubiliejų.

Celestino vardas į visų dėmesio akiratį grįžo atsistatydinus popiežiui Benediktui XVI. Šį atsistatydinimą daug kas pavadino istoriniu ir svarstė jo tolimesnes pasekmes popiežiaus institucijai. Ilgoje Bažnyčios istorijoje būta tik vieno atvejo, kai popiežius atsistatydino – tai buvo būtent Celestinas V.

Verta trumpai prisiminti šio šventojo gyvenimo aplinkybes. Jis gimė Molizės regione, Isernijos mieste. Kai kurie biografai mano, kad jis galėjo gimti šiek tiek anksčiau nei 1215 metais, tačiau tikrai ne vėliau, todėl šie metai paprastai laikomi Celestino V gimimo metais. Celestinas gimė paprastų, kuklių valstiečių, 12 vaikų šeimoje. Dirbo žemę, kol 1231 metais pasirinko benediktino vienuolio kelią. Po kurio laiko pasirinko atsiskyrėlio gyvenimą. 1241 metais Romoje gavo kunigystės šventimus ir vėl grįžo prie atsiskyrėlio gyvenimo būdo, šį kartą Morrone kalno papėdėje. Todėl jis kartais vadinamas „Petru iš Morrone“. Jo griežtas asketiškas gyvenimas ir gili išmintis kėlė pagarbą, atsirado mokinių, kurie troško jo vadovavimo ir susibūrė į grupelę.

Tačiau tai buvo laikotarpis, kai gimė daug judėjimų, kai kurie iš jų pasukdavo erezijos ir atviro priešiškumo Bažnyčiai keliu. Panašiai rizikavo būti įvertinti ir jo sekėjai. Tad vykstant Liono Susirinkimui vienuolis atsiskyrėlis 1273 metais pėsčiomis pasiekė šį tolimą, už daugelio šimtų kilometrų esantį miestą Prancūzijoje, čia visų akivaizdoje apgindamas savo bendruomenę. Jo gilus religingumas ir dvasingumas daug kam padarė įspūdį, jau tada jis buvo pradėtas vadinti „šventu žmogumi“ ar „Dievo žmogumi“.

Didelis lūžis jo gyvenime įvyko 1294 metais, kai Perudžos konklavoje kardinolai liepos 5 dieną jį išrinko popiežiumi, jam pačiam nedalyvaujant ir nežinant. Taip buvo išspręsta 27 mėnesių trukmės kontraversija, kai dėl kardinolų nesutarimų popiežius niekaip nebuvo išrenkamas. Kardinolai galiausiai sutarė, kad geriausias pasirinkimas yra savo šventumu pagarsėjęs atsiskyrėlis. Šį sprendimą vienuoliui pranešė trys vyskupai, lydimi gana įspūdingos procesijos. Kaip galima spėti, ši linksma žinia atsiskyrėliui visai nebuvo lengva. Pasak liudijimų, Petras iš Morrone, suvokdamas popiežiaus pareigų svorį, nelengva širdimi klausė: „kas man suteiks žinojimą, išmintį ir patirtį, kurios trūksta?“. Tačiau sutiko tapti popiežiumi, priimdamas Celestino vardą. Juk pats prieš tai buvo viešai paraginęs kardinolus pagaliau baigti ginčus ir išrinkti naują katalikų Bažnyčios ganytoją. Tad rugpjūčio 29 dieną buvo karūnuotas šv. Marijos katedroje, L’Akvilos mieste.

Jo tarnystė netruko ilgai: tų pačių 1294 metų gruodžio 13 dieną, vos po kelių mėnesių, Celestinas paskelbė, kad laisvai atsistatydina iš popiežiaus pareigų. Originalus dokumentas neišliko, tačiau viena kopija vardija tokius motyvus: dėl garbaus amžiaus ir kūno silpnumo, dėl troškimo gilioje senatvėje atgauti paguodą ir ramybę žmonių vaidingumo akivaizdoje. Pasak liudytojų, Celestinas tuoj pat nusiėmė popiežiaus simbolius ir apsivilko savo šiurkščiu atsiskyrėlio rūbu. Jis mirė 1296 metų gegužės 19 dieną. 313 metais popiežiaus Klemenso V buvo paskelbtas šventuoju. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.