Bagdado chaldėjų patriarchas: tamsios dienos Irake, šalis jau faktiškai padalinta

Galbūt išliks Irako vardas ir simbolinė vienybė, bet faktiškai bus trys nepriklausomos zonos su savo biudžetais ir kariuomenėmis. Kas bus su Irako krikščionimis? Tiesą sakant, vyskupai yra sutrikę šiuo metu. Galbūt krikščionių ateitis yra Kurdistane, kur jau daug jų gyvena ar persikėlė. Tačiau nemažai gyvena ir Bagdade, dar kiti Basroje, pietuose, tarp musulmonų šiitų. Turime laukti ir žiūrėti kaip situacija vystysis, - atvirai ir nelinksmai kalbėjo patriarchas Louis Raphael Sako, Bagdado chaldėjų apeigų katalikų bendruomenės galva, atsakydamas į katalikiškos humanitarinės ir šalpos organizacijos „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ klausimus. Jis komentavo situaciją Irake po islamistinės ekstremistinės organizacijos „Islamo valstybė Sirijoje ir Irake“ (ISIS), sudarytos iš musulmonų sunitų, sėkmingos operacijos birželio viduryje, faktiškai įgijus kontrolę didelėje Irako ir Sirijos dalyje. Praėjusį sekmadienį ši organizacija paskelbė įsteigianti islamišką kalifatą, kuris vadovausis šariatu, o savo lyderį paskelbė naujuoju kalifu. Daugybė pabėgėlių plūstelėjo, daugiausia musulmonai, iš ISIS užkariautų teritorijų, o tarp jų ir krikščionių bendruomenių likučiai. Pasak patriarcho Sako, chaldėjų vyskupai sukūrė komisiją, kuri rūpinsis kaip konkrečiai padėti krikščionims pabėgėliams. Tačiau viskas yra pakibę nežinioje. Jis pats linkęs manyti, kad situacija tik blogės. Šiuo metu Irakas pasidalijęs į segmentus – kurdų, kurie jau turi autonomiją ir šiitų, kurie ją taip pat turi tam tikra prasme. Sunitai taip pat to siekia. Daug arabų musulmonų sunitų nepritaria ISIS ideologijai, bet remia jos politinį projektą, sunitų valstybės įsteigimą, kuris juos išlaisvintų nuo šiitų dominavimo. Ir jei tai neišvengiama, geriau jau sėsti prie stalo, kad būtų išvengta tolimesnių kovų ir žmonių gyvybių praradimo. ISIS tuo tarpu siekia sukurti valstybę su gausiais naftos ištekliais, kad galėtų islamizuoti pasaulį.

Tai iš tiesų tamsiausios dienos visam Irakui, ne vien krikščionims. Tai grėsmė visiems. Kai kas vėl kviečia sugrįžti JAV, bet jos jau buvo čia ir padarė daug klaidų. Jos nuvertė diktatorišką Saddamo Husseino režimą. Bet, galiausiai, vietoj jo atėjo dar blogesnis režimas, anarchija ir chaosas. Jei iš tiesų norima pakeisti padėtį, reikia ugdyti žmones mokyklose, žiniasklaidoje ir mečetėse, reikia ugdyti laisvių ir demokratijos, neįmanoma paprastai perkelti vakarietiškos demokratijos modelio.

Tačiau ypač neramina krikščionių egzodas iš Irako, žinant, kad jų skaičius ir taip nėra didelis. Tai labai rimta. Bendruomenė yra, krikščionių istorija Irake gali pasiekti pabaigą, jų tapatybė sunaikinta. Šeimos yra pasidalijusios, daug jaunų žmonių išvykę į Vakarus ir kviečiasi kitus, savo gimines. Sunku pasakyti, kiek išvyko ir kiek liko, statistikos nėra. Tačiau galimai išvyko ar išvyks daugiau nei pusė visų krikščionių.

Vakaruose krikščionys yra silpni. Jie yra geri krikščionys, teikia paramą malda ir šalpa, tačiau jų įtaka menka. Vakarai nieko nedaro ir mes esame nusivylę. Jie atsainūs stebėtojai. Jiems futbolas yra įdomiau už tai, jas dedasi Irake ar Sirijoje. Vakarai siekia vien ekonominių interesų, - kalbėjo patriarchas Sako. Pasak jo, kai situacija stabilizuosis, Irako krikščionims vėl reikės pagalbos atstatant gyvenvietes, kuriant ūkius. Jiems reikės išorinės pagalbos. (Vatikano radijas)