Vidudienio malda. Kristaus Kūnas; kreipimasis prieš kankinimus (+ video)

Sekmadienio vidudienio susitikime Pranciškus kalbėjo apie Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę, kuri pagal Šventojo Sosto liturginį kalendorių jau buvo paminėta ketvirtadienį, tačiau Italijoje ir daugelyje kitų šalių buvo švenčiama sekmadienį.

Šią dieną, sakė Pranciškus, tikinčiųjų bendruomenė susiburia aplink Eucharistiją garbinti brangiausio lobio, kurį Jėzus jai paliko.

Evangelija pagal Joną mums perteikia kalbą apie „gyvenimo duoną“, kurią Jėzus sakė Kafarnaumo sinagogoje: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“ (Jn 6,51). Jėzus pabrėžia, kad neatėjo į šį pasaulį tam, kad duotų kažką, bet tam, kad duotų save patį, savo gyvenimą, kaip maistą tikintiems į jį. Ši bendrystė su Viešpačiu įpareigoja mus, jo mokinius, sekti juo, savo paties gyvenimą paverčiant sulaužytą duona kitiems, kaip ir Mokytojas laužė duoną, kuri yra jo kūnas.

Kiekvieną kartą kai dalyvaujame šventosiose Mišiose ir maitinamės Kristaus Kūnu, Jėzaus ir Šventosios Dvasios buvimas mumyse veikia, įtakoja mūsų širdį, mums perteikia vidines nuostatas, kurios tampa elgesiu pagal Evangeliją. O tai yra paklusnumas Dievo Žodžiui, brolybė tarp mūsų, krikščioniško liudijimo drąsa, artimo meilės vaizduotė, sugebėjimas suteikti viltį ją praradusiems, svetingumas atmestiesiems. Tokiu būdu Eucharistija subrandina krikščionišką gyvenimo būdą. Kristaus meilė, priimta atvira širdimi, mus pakeičia, perkeičia, padaro galinčiais mylėti ne pagal žmogiškus, visada ribotus mastelius, bet pagal Dievo matą, beribį. Tada galime mylėti ir tuos, kurie mūsų nemyli, pasipriešinti blogiui gėriu, atleisti, dalintis, priimti. Taip, per Jėzų ir jo Dvasią, mūsų gyvenimas tampa sulaužyta duona mūsų broliams. Ir taip atrandame tikrą džiaugsmą. Džiaugsmą tapti dovana, atsilyginant už tą didžiąją dovaną, kurią gavome, be jokių nuopelnų. Jėzus, amžinojo gyvenimo Duona, atėjo iš dangaus ir tapo kūnu per švenčiausiąją Mariją. Išnešiojusi jį savyje su didžiule meile, ji ištikimai juo sekė iki pat kryžiaus ir prisikėlimo. Prašykime Dievo Motinos, kad mums padėtų atskleisti Eucharistijos grožį, paversti jį mūsų gyvenimo centru, ypač sekmadienio Mišiose ir adoracijoje, - baigdamas savo apmąstymą kalbėjo popiežius Pranciškus.

*

Po Viešpaties Angelo maldos Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį į kankinimus. Birželio 26 dieną, - priminė Pranciškus, - bus minima Jungtinių Tautų Organizacijos diena kankinimų aukoms. Šiomis aplinkybėmis dar kartą pakartoju tvirtą kiekvienos kankinimo formos pasmerkimą ir kviečiu krikščionis įsipareigoti dėl jų panaikinimo, remti aukas ir jų artimuosius. Kankinimai yra labai sunki, mirtina nuodėmė. (Vatikano radijas)