Kardinolas Koch apie meilės ir tiesos dialogą su ortodoksais

Itališkai kalbančio Šveicarijos Tičino kantono dienraštis „Giornale del popolo“ šeštadienį, birželio 14 dieną, paskelbė interviu su kardinolu Kurtu Kochu, kuriame paprašė pastarojo apžvelgti paskutinius įvykius. Kardinolas Kochas vadovauja Popiežiškajai krikščionių vienybės tarybai, kuri rūpinasi katalikų Bažnyčios dialogu su kitomis krikščioniškomis Bažnyčiomis ir bendruomenėmis.

Kardinolas Kochas kartu su popiežiumi Pranciškumi visai neseniai vyko į Šventąją Žemę, kur popiežius susitiko su Konstantinopolio ortodoksų ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi.

Susitikimo tikslai, anot Kocho, buvo pilnai išpildyti ir davė daug gerų vaisių, pirmiausia, tai buvo meilės dialogo pagilinimas. Svarbu buvo tai, kad visi kartu galėjo melstis Šventojo Kapo bazilikoje, Jeruzalėje. Ši bažnyčia dažnai buvo tarsi regimas ženklas, kaip krikščionys yra pasidaliję, pridūrė kardinolas, turėdamas omenyje ne taip jau retai pasitaikančias vienuolių ir kitų tikinčiųjų, priklausančių įvairioms konfesijoms, grumtybes dėl „teritorijos“ ir „uždavinių“ šioje bazilikoje. Tad visų Jeruzalėje esančių Bažnyčių atstovų dalyvavimas bendroje maldoje nebuvo toks paprastas dalykas, kaip kad gali pasirodyti.

„Meilės dialogas“ skiriasi nuo „tiesos dialogo“, priminė Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas. Pirmuoju yra siekiama broliškų, draugystės ir pagarbos ryšių užmezgimo ir vystymo. Tarp Romos ir Konstantinopolio jau susiformavo abipusių vizitų tradicija. Aukšto lygio ortodoksų delegacija atvyksta į Romą švęsti apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės, o jis pats vadovauja katalikų delegacijai, Konstantinopolio patriarchatui švenčiant apaštalo Andriejaus iškilmę. Yra ir kitų susitikimų: patriarchas Baltramiejus dalyvavo popiežiaus Pranciškaus intronizacijoje ar, prieš kelias dienas, maldoje už taiką Šventojoje Žemėje, Vatikano soduose. Kitas draugystės ženklas – šv. Teodozijaus bažnyčios Romoje davimas ortodoksų bendruomenei.

Po to vyksta tiesos dialogas, teologinis dialogas. Jis nėra dvipusis, bet daugiašalis, jame, per ortodoksų ir katalikų tarptautinės teologinės komisijos darbą, dalyvauja 14 ortodoksų Bažnyčių ir katalikų Bažnyčia. Vienas iš ašinių klausimų yra Romos vyskupo pirmumas. 2007 metų Komisijos dokumente buvo žengta svarbių žingsnių, pripažįstant sąryšį tarp pirmumo ir sinodiškumo. Tačiau praėjusį gruodžio mėnesį Maskvos patriarchatas paskelbė dokumentą, kuris kontrastuoja su 2007 metų Ravenos dokumente pasiektomis išvadomis. Tad tęsti dialogą šiuo klausimu tampa iš tiesų sunku, nors tiek popiežius Jonas Paulius II, tiek Benediktas XVI, tiek, šiandien, Pranciškus yra kvietę į pirmumo klausimą žiūrėti ne kaip į kliūtį ekumenizmui, bet kaip į pagalbą, taip pat apsvarstyti tokias pirmumo formas, kurios galėtų būti pripažintos visų. Maskvos patriarchas Kirilas, tuo tarpu, labiau ieško sąjungos dėl krikščioniškų vertybių Europoje gynimo. Tai, be abejo, svarbu, tačiau nepakeičia tiesos dialogo.

Kardinolas Kochas taip pat pasakojo, kad tuoj pat po kelionės į Šventąją Žemę apsilankė Sirijoje, kur dalyvavo sirų ortodoksų Bažnyčios naujo patriarcho Ignaco Aphremo II inauguracijoje. Sirų ortodoksų Bažnyčia yra viena iš seniausių Artimuosiuose Rytuose. Ankstesnis patriarchas, kovo mėnesį miręs Ignacas Zakka, buvo svarbi ekumenizmo atrama, pasižymėjo dideliu draugiškumu ir atvirumu, beje, dalyvavo Vatikano II Susirinkime kaip stebėtojas. Tad dalyvauti naujo patriarcho intronizacijos apeigose jam buvo svarbu, tuo pat metu jaučiant didelį skausmą dėl to, ką šiandien išgyvena sirai dėl karo, sakė ganytojas.

Komentuodamas klausimą dėl Velykų datos tarp katalikų ir ortodoksų suvienodinimo, kardinolas Kochas pasakė, kad tai ne doktrininis, o labiau praktinis klausimas, kuris galėtų būti aptartas visų ortodoksų Susirinkime, kurį nutarta sušaukti 2016 metais. (Vatikano radijas)