Irako vyskupai: „Dar vienas pilietinis karas reikštų pabaigą, ypatingai krikščionims“
Irake, Ninevės apylinkių kaimuose, kurie priglaudė dalį pasitraukusių iš Mosulo žmonių,
situacija kasdien blogėja. Kelias dienas nebuvo vandens ir elektros. Kuras baigiasi.
Prieš kelis dienas Mosulas buvo bombarduojamas, sukeliant naują civilių gyventojų
pasitraukimą. Taip Mosulo chaldėjų arkivyskupas Amel Shamon apibūdino vis blogėjančias
sąlygas regione, kurio kontrolę perėmė Islamistinės Irako ir Levanto (ISIL) valstybės
kovotojai.
Prieš kelias dienas pasaulio chaldėjų bendruomenės jungėsi į maldos
ir pasninko iniciatyvą už taiką Irake. Paklaustas apie spekuliacijas dėl galimo užsienio
valstybių karinio įsikišimo, chaldėjų arkivyskupas sako: „Irake jau tiek kartų matėme,
kad karas ir kariniai veiksmai nieko neišsprendžia ir problemos anksčiau ar vėliau
vėl sprogsta dar žiauresniu būdu. Reikia rasti būdą megzti dialogą, į kurį būtų įtraukti
visi Irako gyventojai“.
Bagdado chaldėjų katalikų vyskupas augziliaras Saad
Sirop Hanna sako, kad „dar vienas pilietinis karas reikštų pabaigą, ypatingai krikščionims“.
Jis pasakoja apie antplūdį žmonių, prašančių krikšto pažymėjimo, kuris leistų jiems
palikti sostinę. Labiausiai nori išvykti jaunimas. Kalbama, kad apie pusė milijono
žmonių jau paliko savo gyvenamąją vietą. Tai sukuria didžiulės ekonominės ir humanitarinės
krizės grėsmę.
Pakartodamas Bagdado katalikų arkivyskupo Jeano Sleimano susirūpinimą
dėl tarptautinio karinių pajėgų įsikišimo, vyskupas Sirop pabrėžė diplomatinio spaudimo
svarbą – ypač iš JAV – kad būtų pasiektas susitarimas tarp Irako lyderių, ypač sunitų
ir šiitų. „Jau praėjo daugiau nei savaitė nuo įsiveržimo į Mosulą. ISIL tebėra ten
ir neparengtas joks politinis planas“, sakė jis. Jis paminėjo, kad dabartinė krizė
Irake yra tiesioginė 2003 m. karo pasekmė, kurią stiprina neveiksni nauja demokratinė
sistema. Ji negali veikti, jei nėra tikro susitaikymo.
Tuo tarpu kitoje Artimųjų
Rytų šalyje Sirijoje nuo 2011 m. iki 2013 m. karinis konfliktas nusinešė daugiau nei
120 000 žmonių gyvybes. Per tą laiką sugriauta 91 bažnyčia. Žmonės masiškai traukiasi
iš konflikto zonų į gretimas šalis. Tačiau ir šiose tvyro įtampa.
Antiochijos
Melchitų graikų katalikų Bažnyčios patriarchas Grigalius III Laham sako, jog didžiausias
šiandienos pastoracinis rūpestis – išsaugoti krikščionių buvimą ir vaidmenį regione,
kad šiose žemėje krikščionys visada išliktų druska, gyvendami ten, kur Dievas panorėjo
juos matyti nepaisant krizių, karų, atmetimo: „Vaikams sakome: Nepasitrauk! Palauk!
Išlik! Esi mažoji kaimenė, turinti didelį vaidmenį“. (Vatikano radijas)