2014-06-20 16:06:36

Irako vyskupai: „Dar vienas pilietinis karas reikštų pabaigą, ypatingai krikščionims“


Irake, Ninevės apylinkių kaimuose, kurie priglaudė dalį pasitraukusių iš Mosulo žmonių, situacija kasdien blogėja. Kelias dienas nebuvo vandens ir elektros. Kuras baigiasi. Prieš kelis dienas Mosulas buvo bombarduojamas, sukeliant naują civilių gyventojų pasitraukimą. Taip Mosulo chaldėjų arkivyskupas Amel Shamon apibūdino vis blogėjančias sąlygas regione, kurio kontrolę perėmė Islamistinės Irako ir Levanto (ISIL) valstybės kovotojai.

Prieš kelias dienas pasaulio chaldėjų bendruomenės jungėsi į maldos ir pasninko iniciatyvą už taiką Irake. Paklaustas apie spekuliacijas dėl galimo užsienio valstybių karinio įsikišimo, chaldėjų arkivyskupas sako: „Irake jau tiek kartų matėme, kad karas ir kariniai veiksmai nieko neišsprendžia ir problemos anksčiau ar vėliau vėl sprogsta dar žiauresniu būdu. Reikia rasti būdą megzti dialogą, į kurį būtų įtraukti visi Irako gyventojai“.

Bagdado chaldėjų katalikų vyskupas augziliaras Saad Sirop Hanna sako, kad „dar vienas pilietinis karas reikštų pabaigą, ypatingai krikščionims“. Jis pasakoja apie antplūdį žmonių, prašančių krikšto pažymėjimo, kuris leistų jiems palikti sostinę. Labiausiai nori išvykti jaunimas.
Kalbama, kad apie pusė milijono žmonių jau paliko savo gyvenamąją vietą. Tai sukuria didžiulės ekonominės ir humanitarinės krizės grėsmę.

Pakartodamas Bagdado katalikų arkivyskupo Jeano Sleimano susirūpinimą dėl tarptautinio karinių pajėgų įsikišimo, vyskupas Sirop pabrėžė diplomatinio spaudimo svarbą – ypač iš JAV – kad būtų pasiektas susitarimas tarp Irako lyderių, ypač sunitų ir šiitų. „Jau praėjo daugiau nei savaitė nuo įsiveržimo į Mosulą. ISIL tebėra ten ir neparengtas joks politinis planas“, sakė jis. Jis paminėjo, kad dabartinė krizė Irake yra tiesioginė 2003 m. karo pasekmė, kurią stiprina neveiksni nauja demokratinė sistema. Ji negali veikti, jei nėra tikro susitaikymo.

Tuo tarpu kitoje Artimųjų Rytų šalyje Sirijoje nuo 2011 m. iki 2013 m. karinis konfliktas nusinešė daugiau nei 120 000 žmonių gyvybes. Per tą laiką sugriauta 91 bažnyčia. Žmonės masiškai traukiasi iš konflikto zonų į gretimas šalis. Tačiau ir šiose tvyro įtampa.

Antiochijos Melchitų graikų katalikų Bažnyčios patriarchas Grigalius III Laham sako, jog didžiausias šiandienos pastoracinis rūpestis – išsaugoti krikščionių buvimą ir vaidmenį regione, kad šiose žemėje krikščionys visada išliktų druska, gyvendami ten, kur Dievas panorėjo juos matyti nepaisant krizių, karų, atmetimo: „Vaikams sakome: Nepasitrauk! Palauk! Išlik! Esi mažoji kaimenė, turinti didelį vaidmenį“. (Vatikano radijas)







All the contents on this site are copyrighted ©.