Bagdado vyskupas Sleiman: Sustabdyti džihadistus gali tik bendros Irako lyderių pastangos

Smurto Artimuosiuose Rytuose akivaizdoje regione sparčiai mažėja krikščionių bendruomenių. Iš pradžių Sirijos, pastaruoju metu ir Irako scenarijai nurodo nedaug vilčių teikiančią ateitį. Apie situaciją Irake ir Sirijoje pasakoja Bagdado arkivyskupas Jean Benjamin Sleiman ir Sirų katalikų Bažnyčios lyderis Antiochijos patriarchas Ignatius Youssef Younan.

„Irako ir Levanto islamo valstybė (Isil) turi būti sustabdyta, tačiau tai gali padaryti tik Irako lyderiai, jei jie sugebės susivienyti ir kartu darbuotis. Jų bendradarbiavimas daug svarbesnis, nei bet kokia išorinė pagalba. Nemanau, kad reikalingas tarptautinės bendruomenės įsikišimas“, - sakė Bagdado arkivyskupas Jean Benjamin Sleiman telefonu iš Bagdado kalbėdamas su Katalikų Bažnyčios organizacijos „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ atstovais.

Jis pasakojo, kad daugelis gyventojų bando išvykti iš sostinės, link kurios juda Isil kariai. Isil siekis – įvesti kalifatą sunitų daugumos valstybėse. Susibūrusi karo Irake metais, prisišliejo prie Al-Qaedos teroristinės grupuotės, tačiau 2014 m. vasarį pati Al-Qaeda nutraukė ryšius su Isil dėl pernelyg radikalių pažiūrų.

Praėjusią savaitę džihadistai užėmė svarbius Irako miestus - Mosulą ir Tikritą, ir dabar turėtų būti maždaug už 60 km nuo Bagdado. Žmonės mėgina pabėgti, tačiau keliai, vedantys į šalies šiaurę, uždaryti, o pietų kryptimi vedantys keliai yra perpildyti. Eismą dar labiau sunkina daugybė patikrinimo punktų. Pasak arkivyskupo, vienintelis kelias palikti sostinę - patekti į lėktuvą: „gali išsigelbėti tik tas, kas išgali nusipirkti bilietą į vieną iš kasdien vykdomų septynių skrydžių. Tačiau laisvų vietų ir lėktuvuose nebėra iki mėnesio pabaigos“.

Išgąsdinti, kaip žaibiškai džihadistai užėmė Mosulą, antrą pagal dydį šalies miestą, likę Bagdade gyventojai bijo, kad gali išsipildyti blogiausios prognozės. Pasak arkivyskupo, žmonės išsigandę ir pasimetę.

Dvasininkas teigia, kad paskutinė viltis – jog Irako vyriausybė imsis veiksmų, kad sustabdytų džihadistus. „Jei mūsų lyderiai nesugebės susitarti dėl bendrų veiksmų, tapsime naujos tragedijos liudininkais. Nežinome, kokia ateitis mūsų laukia. Kariuomenė bandys atsilaikyti, tačiau neaišku, ar sugebės įveikti teroristus“. Vyskupas nežino, ar pats liks Bagdade. „Palieku šį klausimą savo angelams. Prašau jūsų melstis už taiką ir kad nedelsiant būtų rastas sprendimas, kaip įveikti šią krizę“.

Tuo tarpu Sirų katalikų Bažnyčios lyderis Antiochijos patriarchas Ignatius Youssef Younan įspėja, kad dėl islamistų smurto Artimuosiuose Rytuose mažėja krikščionių. Interviu, duotam leidiniui „National Catholic Register“, jis apgailestavo, jog Mosule, kuriame krikščionys gyveno nuo seno, nebeliko nei vienos krikščioniškos bendruomenės.

Kalbėdamas apie agresorius, siaubiančius Iraką, jis sakė: „kaip krikščionis, mokiau to, ko pats buvau išmokytas: atleisti ir mylėti savo priešus. Tačiau tuščios pastangos kalbėtis su tais žmonėmis, nes jie jau praradę savo žmogiškas sielas. Jie kovojo ir tebekovoja savo smurto dievo vardu“. Pasak vyskupo, tai ne tik jų kaltė: „Vakarų politikai mums teigė, kad į regioną ateina Arabų pavasaris ir jis atneš gėrį visiems žmonėms. Tai buvo melas. Jie prisideda prie krikščionių bendruomenių išvarymo iš regiono“. Vyskupas labai aštriai pasisakė apie Vakarų, ypač JAV, politiką Sirijoje vykstančio konflikto atveju – kalbos, kad režimas bus nuverstas, buvo tuščios, karas tarp sunitų ir šiitų sektantiškų grupių tebevyksta, nekalti žmonės palieka kraštą. Pasak jo, nors būta įvairių sunkmečių, dabartinė situacija yra pati kritiškiausia.

Krikščionys stengiasi palaikyti vienas kitą, išlaikyti tikėjimą, tačiau nebepajėgia įtikinti jaunimo pasilikti. „Po to, kas nutiko Sirijoje ir vyksta Irake, nebegalime jų raginti pasilikti ir liudyti Viešpatį visuomenėje. Tai labai liūdna. Be to, kviečiame Artimųjų Rytų krikščionis žvelgti į Rytus, o ne Vakarus: Rusiją, Kiniją ir Rytus. Vakarai mus išdavė, mums nebereikia jų duonos, turime gyventi vienybėje su Rytais“. Vyskupas dėkoja visiems už maldas, išreikšdamas viltį, kad Viešpats jų neapleis. (Vatikano radijas)