Šventojo Sosto diplomatas: solidarumas padės inovatyviai spręsti globalias problemas

Birželio 13 dieną nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje Ženevoje arkivyskupas Silvano Tomasi, dalyvaudamas Žmogaus teisių tarybos sesijos diskusijose, kalbėjo apie žmogaus teisių ir solidarumo ryšį, apie būtinybę vadovautis ne vien pragmatiniais motyvais, bet ir moraline solidarumo nuostata.

Jis trumpai apibūdino dabartinę situaciją, kai pasaulio visuomenes palietė finansų krizė, tiek stiprias ekonomikas, tiek tas, kurios bando išsivaduoti nuo šimtamečių priklausomybių, nuo neteisingų prekybos taisyklių ir kurios labai priklauso nuo globalinių galimybių.

Tarp valstybių ir pačiose valstybėse vykstantys konfliktai iliustruoja kaip sunku žmonijos šeimai išsaugoti taiką ir harmoniją. Taip pat stebime destruktyvias klimato kaitos pasekmes tiek gamtai, tiek vyrams ir moterims. Tarp žmonių kentėjimo priežasčių yra ir individualus godumas, kuris veda prie milijonų vaikų, moterų ir vyrų pavergimo, tiesiogine šio žodžio prasme. Nedaug skiriasi padėtis ir tų žmonių, kurie dirba už labai mažą atlyginimą sunkiose sąlygose, be galimybių ką pakeisti. Žvelgdami į šias, rodos, neįveikiamas problemas, turime pripažinti, kad labiausiai nuo jų kenčia tie, kurie vargšai ir kurie yra pakraščiuose. Nelygybė yra, kalbėjo arkivyskupas Tomasi, cituodamas popiežių Pranciškų, socialinio blogio šaknis.

Kokia yra išeitis iš šio ydingo, uždaro skurdo, pasipelnymo kitų sąskaita ir konflikto rato? Šventojo Sosto delegacija šiuo klausimu primena solidarumo principą ir jo praktiką, kurie yra gerai apsvarstyti Bažnyčios socialinėje doktrinoje. Solidarumas čia nėra vien plati ir neapibrėžta užuojauta, bet tvirtas ir ištvermingas pasiryžimas atsidėti dėl bendrojo gėrio, dėl kiekvieno ir visų gėrio, suprantant, kad visi yra už tai atsakingi.

Valstybės ir visuomenės šiuolaikiniame pasaulyje priklauso viena nuo kitos, kaip tai aiškiai regima viešos sveikatos, ekonomikos ir aplinkos srityse. Ši tarpusavio priklausomybė turi būti gaivinama ir vedama solidarumo dvasios. Tada iš tiesų bus paliečiamos nelygybės tarp valstybių šaknys, neapsiribojant vien pasekmių „slauga“. Solidarumas taip pat gali padėti įveikti tokias problemas, kaip prekyba žmonėmis. Pasak arkivyskupo Tomasi, nuoseklus solidarumas padeda giliau pažvelgti problemas. Antai, daug ką paliečia žmonių kančios, kai smogia kokia gamtinė nelaimė, sunaikinanti jų namus ir visą bendruomenės infrastruktūrą. Tada skubama pagelbėti, daiktų ar pinigų aukomis. Bet ar nebūtų geriau, jei dar prieš nelaimę būtų pasidalinta žiniomis, technologijomis, įgūdžiais ir būtų sukurtos struktūros, galinčios atsilaikyti prieš gamtos jėgas. Panašiai galima spręsti ir migracijos problemą, žvelgiant į jos šaknis ir neapsiribojant skaudžių pasekmių švelninimu.

Solidarumas, tvirtino Šventojo Sosto stebėtojas, leis atrasti naujoviškų problemų sprendimų būdų. Reikia stengtis, kad solidarumo principas būtų teisiškai pripažintas ir taikomas. (Vatikano radijas)