Popiežius Pranciškus Ispanijos dienraščiui: „Norėčiau, kad žmonės apie mane sakytų:
Buvo geras vyras, padarė viską, ką galėjo“.
Barselonoje leidžiamas dienraštis La Vanguardia ketvirtadienį, birželio 12 d. paskelbė
gana ilgą interviu su popiežiumi Pranciškumi. Šventasis Tėvas atsako į beveik dvidešimt
klausimų, aprėpiančių gana platų temų spektrą, nuo Bažnyčios gyvenimo iki klausimo
kaip jis norėtų būti atsimenamas ateity.
Daugiausiai dėmesio pokalbyje skirta
Sekminių vakarą Vatikane vykusiam maldos už taiką susitikimui, kuriame kartu su Popiežiumi
ir Konstantinopolio patriarchu dalyvavo Izraelio ir Palestinos prezidentai. Popiežius
išsitarė, kad kai jis pakvietė abu prezidentus atvykti į Vatikaną melstis už taiką,
pačiame Vatikane beveik niekas netikėjo, kad šis susitikimas tikrai įvyks. „99% manė,
kad neįvyks“, sakė Pranciškus. „Tai nebuvo politinis aktas, bet religinis. Smurtas
Dievo vardu yra didžiausias nesusipratimas. Jame glūdi vidinis prieštaravimas, kuris
niekaip negali būti priimtinas ypač dabartiniais laikais. Lygiai taip pat nepateisinamas
ir antisemitizmas“.
Popiežius taip pat kalbėjo apie krikščionybės ir judaizmo
santykį. „Neįmanoma tikra krikščionybė nepripažįstant jos hebrajiškų šaknų. Krikščionių
ir žydų dialogas nelengvas, daugeliui jis yra tarsi „karšta bulvė“, bet turime jį
tęsti kaip broliai“.
Šia proga taip klausta Popiežiaus nuomonės apie Pijų XII,
apie jo laikyseną žydų persekiojimų atžvilgiu Antrojo pasaulinio karo metais. „Kai
bus prieinami to laikotarpio archyvai, daug kas paaiškės, nes apie vargšą Pijų XII
kalba kas ką nori“. Negalima užmiršti, kad jis buvo žydų gynėjas. Daugybę žydų jis
išgelbėjo, priglausdamas juos Romos ir kitų Italijos miestų vienuolynuose, taip pat
savo vasaros rezidencijos Kastelgandolfe. „Aš nenoriu pasakyti, kad Pijus XII nepadarė
klaidų - aš pats daugybę jų esu padaręs – tačiau jo vaidmenį reikia vertinti jo epochos
kontekste“.
Popiežiaus Pranciškaus buvo taip pat klausiama apie jo dažnai keliamą
Bažnyčios solidarumo su vargšais klausimą. „Neturtas ir nuolankumas yra Evangelijos
širdis, tačiau teologine, o ne sociologine prasme“, - sakė Popiežius. Neįmanoma suprasti
Evangelijos be neturto dvasios, tačiau nereikia jos painioti su pauperizmu. Evangelija
mus ragina tarnauti. Vyskupai turi būti tarnai, o ne „kunigaikščiai“.
Žmonės
popiežių Pranciškų vadina „popiežiumi – klebonu“. Pranciškus sutinka, kad toks apibūdinimas
ko gero taiklus, nes jam patinka būti su žmonėmis, jiems tarnauti. Tačiau nereikia
užsižaisti su „popiežiaus-klebono“ įvaizdžiu, nes tai būtų nerimta. „Kai atvyksta
valstybės vadovas reikia jį priimti laikantis protokolo, su visa jam derančia pagarba.
Nors man kartais nesiseka laikyti protokolo, bet puikiai suprantu jo svarbą“ - sakė
Popiežius. Tačiau viešuosiuose susitikimuose jis nenori, kad jį nuo žmonių skirtų
barjerai. Suprantu, kad visko gali atsitikti, bet viskas yra Dievo rankose. Popiežius
priminė kai nuvykęs į Braziliją jis atsisakė uždaro papamobilio. „Aš juk negaliu sveikinti
žmonių ir sakyti, kad juos myliu, pats būdamas uždaryti sardinių dėžutėje“.
Į
paskutinį klausimą – kaip jis norėtų būti atsimenamas ateity – Pranciškus atsakė:
„Norėčiau, kad žmonės apie mane sakytų: Buvo geras vyras, padarė viską, ką galėjo“.
(Vatikano radijas)