Kardinolas Nichols apie seksualinės prievartos kare blogį ir gėdą
Penktadienį Londone baigėsi didelė tarptautinė konferencija, surengta su britų vyriausybės
iniciatyva, apie seksualinę prievartą kariniuose konfliktuose. Birželio 10-ąją prasidėjusioje
konferencijoje kalbėjo seksualinės prievartos aukos, srityje dirbančių valstybinių
ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, politikai, ekspertai, o taip pat ir religijų
atstovai, iš viso apie 900 dalyvių.
Konferencijoje siekta atkreipti dėmesį
į seksualinę prievartą kare, paskatinti valstybes didinti atsakomybę už ją, imtis
prevencijos priemonių, įtraukti šį klausimą į karių formaciją, nepalikti aukų vienų.
Tarp
kalbėjusių buvo ir kardinolas Vincent Nichols, Vestminsterio arkivyskupas, kuris aiškiais
žodžiais įvardijo ir pasmerkė seksualinės prievartos blogį, kuris kare panaudojamas
kaip sąmoninga ir sistematiška prievarta bei griovimas. Ši prievarta daro neapsakomą
žalą aukoms. Yra gėdinga, kad kai kuriose vietose kareiviai vis dar mano, kad tai
jų pareiga, kurią turi vykdyti. Šis blogis didinamas nuostatos, dėl kurios dažnai
yra pasmerkiama auka, o ne agresorius, tokiu būdu apverčiant aukštyn kojomis dalykus.
Kardinolas
Nichols priminė kelis akcentus, komentuodamas iš moralinės ir religinės perspektyvos.
Pirmiausia tai, kad moraliniai principai ir vertinimai yra visada galiojantys, taip
pat ir karo kontekste. Joks karas, teisėtas ar ne, neatleidžia kovotojų nuo pareigos
gerbti pamatinius moralinius principus. Istorijoje daug pavyzdžių, kai karo nusikaltėliai
buvo persekiojami. Taip pat daug pavydžių, kai nebuvo. Iš moralės ir socialinio teisingumo
perspektyvos persekiojimas už karo nusikaltimus yra visiškai pateisinamas ir remiamas,
nes, būtent, karas neatleidžia nuo teisingumo. Nusikaltimas ir kare yra nusikaltimas,
o seksualinė prievarta yra nusikaltimas.
Kitas katalikų moralinės minties
akcentas yra tai, kad žmogaus seksualumas paliečia giliausią asmens tapatybę. Per
savo lytiškumą žmogus susijungia su kitu asmeniu, kūnu ir dvasia. Tai visada turi
vykti laisvai, laisvu pasirinkimu. Prievarta lytiniuose santykiuose nužmogina asmenį,
trypia jo orumą. Seksualinė prievarta visada yra ir asmens laisvės pažeidimas, su
kuriuo negalima taikstytis.
Kalbant apie seksualinę prievartą yra teisingai
apie ją kalbama žmogaus teisių rėmuose. Ir čia svarbu pabrėžti žmogaus teisių pamatą:
jos nėra išvedamos iš teisinės sistemos, valstybės santvarkos ar politinio autoriteto.
Jų pagrindas yra pats žmogus, jo prigimtis, kurios orumas tikinčiojo akimis yra suteiktas
paties Kūrėjo. Šioje perspektyvoje dar kartą aiškėja koks didelis žmogaus orumo pažeidimas
yra seksualinė prievarta.
Kardinolas Nichols taip pat priminė, jog daug krikščionių
padeda prievartos aukoms. Aš didžiuojuosi, sakė jis, galėdamas paminėti reikšmingą
darbą, kuri daro daugybė religiškai įkvėptų žmonių kovoje prieš seksualinę prievartą
kare ir jos nelemtas pasekmėmis. Ypač sveikinu seserų vienuolių darbą, daugelyje šalių,
besitęsiantį dešimtmečiais, neprašant atlyginimo ar pagyrų. Joms tai yra dalis įsipareigojimo
dėl teisingumo pasaulyje. Ir mes visi dėlto esame turtingesni, kaip ir dėl pastangų
daugybės kitų. Jų darbas gimdo tokią gerovę, be kurio pasaulis negali gyventi. Jie
yra, mano akimis, pasaulio turtingųjų sąrašo viršuje! (Vatikano radijas)