Bagdado chaldėjų patriarchas apie krizę Irake – nacionalinės vienybės vyriausybė gali išspręsti problemas

Pastarųjų dienų musulmonų sunitų ekstremistinės grupuotės „Islamiškoji Irako ir Levanto valstybė“ (ISIL) sėkminga karinė operacija Irako šiaurėje, birželio 10-ąją užimant antrąjį pagal dydį šalies miestą Mosulą, daug ką nustebino, tačiau tik patvirtino nuogąstavimus, perspėjimus ir prognozes tų, kurie stebėjo situaciją iš arčiau.

Ne vienas Iraką stebintis ekspertas kalba apie nuo pat 2012 metų ryškėjančią prievartos ir susiskaidymo tendenciją. Pastaraisiais mėnesiais tiek aukų, tiek išpuolių būta dvigubai daugiau, nei praėjusių metų tais pačiais mėnesiais. Irako valstybė nesugebėjo įveikti savo vidinių susiskaldymų: tarp arabų daugumos ir kurdų mažumos, tarp musulmonų šiitų daugumos ir musulmonų sunitų mažumos. Tiek valstybės, tiek kariuomenės ir policijos organizacijoje klestėjo korupcija, pažinčių ir giminystės tinklai. Visa tai nuosekliai išnaudojo „Islamiškosios Irako ir Levanto valstybės“ organizacija, savo pusėn patraukusi ne vien tuos radikalus, kurie trokšta kovoti už jos tikslą, už islamiškos valstybės, apimančios teritorijas dabartinėje Sirijoje ir Irake įkūrimą, bet ir tuos, kurie joje pradėjo matyti atsvarą vis labiau tironišku tampančiam šiitų daugumą atstovaujančio premjero al-Maliki režimui.

2012-2013 metais tūkstančius naujų narių pritraukusi „ISIL“ grupuotė birželio pradžioje pasiekė didelę pergalę – už ją gerokai skaitlingesnės, tačiau prastai apmokytos ir nemotyvuotos Irako policijos ir kariuomenės pajėgos, buvusios Mosule, paprasčiausiai paliko miestą, žiniasklaida pasakojo, kad tarp pirmų pasprukusių buvo aukšto rango pareigūnų, paskui kuriuos sekė ir pakrikę kareiviai. Sukilėliai perėmė nemažai ginklų ir amunicijos. Taip pat ir ISIL pasistengė prisidėti prie oficialiųjų Irako pajėgų demoralizacijos šimtais išpuolių ir pasikėsinimų, nepaisydama civilių žūčių. Ji taip pat naudoja ir kitas gąsdinimo priemones: kaip pasakojama „AP“ žinių agentūros pranešime, ISIL paskelbė valandos trukmės videomontažą, kuriame užregistruoti įvairūs jos įvykdyti teroristiniai aktai, pasižymintys barbariškumu: nuo vieno policijos vado galvos nupjovimo iki pakelyje sustabdytų šiitų karių ir civilių sušaudymo.

Pasak žiniasklaidos pranešimų penktadienį, ISIL, deklaravusi, kad jos tikslas yra Irako sostinė Bagdadas, pasiekė vietoves, esančias vos už 60 – 50 kilometrų nuo Bagdado, kurį nuo Mosulo skiria apie 400 kilometrų. Vis dėlto sostinę jai vargu ar pavyks užimti, nes čia jau suburtos drausmingiausios, paruoštos ir gerai ginkluotos Irako oficialiosios pajėgos. Šioje situacijoje nebeaiškus tolimesnis šalies likimas, nes Irako pajėgų sugebėjimas ne vien sustabdyti, bet ir atsiimti šiaurinių teritorijų kontrolę iš ISIL šiuo metų daug kam atrodo abejotinas. Baiminamasi tiek naujos pilietinio karo bangos, tiek į kampą įsprausto oficialiojo režimo represijų.

Žiniasklaida praneša apie šimtus tūkstančius musulmonų, kurie spruko iš Mosulo ir jo apylinkių, tarp pabėgėlių yra ir tas nedidelis skaičius krikščionių, kuriems teko dar vienas smūgis po visų tų, patirtų per pastarąjį dešimtmetį, be to laukia nežinia dėl sunitų ekstremistų, kuriems, beje, toli gražu simpatizuoja ne visi sunitai, valdžios.

Šiame kontekste Bagdado chaldėjų apeigų katalikų patriarchas Louis Sako paskelbė trumpą deklaraciją, kurioje rašo, jog „mes tikime, kad geriausia išeitis iš visų šių problemų yra suformavimas nacionalinės vyriausybės, kuri stiprintų valstybės kontrolę ir įstatymo valdžią apsaugant šalį ir piliečius, jų nuosavybę, išlaikant nacionalinę santarvę, ypač Mosule, su jo turtinga istorija ir palikimu“. Patriarchas pakvietė racionalumui, vylėsi, kad dabartinė situacija nurims. Jis pabrėžė, kad Dievas yra taikos versmė, kurią reikia drąsos atrasti. (Vatikano radijas)