Paduvoje pristatytas atkurto šv. Antano veido modelis

Gausi šv. Antano Paduviečio ikonografija pasipildė nauju atvaizdu – moksliniu, atkurtu pagal šventojo kaukolę, tiksliau, pagal kaukolės kopiją. Šventojo veido modelį, sukurtą pasitelkiant trimačio modeliavimo technologijas, galima laikyti tikruoju šv. Antano atvaizdu ir pirmuoju leidžiančiu matyti Antaną Paduvietį tokį, koks buvo, kaip ir palyginti jį su tuo, kokį per amžius kūrė menininkai ir prie kurių paveikslų ir skulptūrų meldžiasi milijonai krikščionių visame pasaulyje.

Atkurtas šv. Antano veido atvaizdas buvo pristatytas antradienį Paduvoje. Idėją atkurti šv. Antano veido išvaizdą kilo Paduvos antropologinio universiteto moksliniams bendradarbiams. Mintį parėmė Antano Studijų Centras Paduvoje ir daug kitų šio šiaurės Italijos miesto bažnytinių ir pasaulietinių institucijų. Paduvos universiteto užsakymą įvykdė trimačio vaizdo modeliavimo technologijos specialistas Brazilijoje, Cicero Morales. Modeliuotojas iki pat projekto vykdymo pabaigos nežinojo, kieno veidą turėjo atkurti. Jam buvo įteikta šventojo kaukolės kopija, pagaminta 1981 metais vykdant šventojo kūno palaikų patikrinimą Paduvoje. Be to, jis gavo tik būtiniausią informaciją, kad kaukolė priklauso vyrui, kuris yra 36 metų amžiaus europidas.

Norėjome, kad modelio kūrėjas būtų visai laisvas ir galėtų dirbti nežinodamas kam priklauso kaukolę, kad nebūtų įtakojamas, - pareiškė atvaizdo pristatyme Paduvos antropologinio muziejaus kuratorius Nicola Carrara. Tik bebaigiant darbą šv. Antano modeliui buvo pridėti tam tikri specifiniai ikonografiniai šventojo bruožai: nedidelė barzda ir tonzūra, t.y. galvos plaukų iškarpa.

Trimatį atvaizdą, kurį pagrįstai galima laikyti labiausiai į save panašų šv. Antano atvaizdu, atspausdino Informacinės technologijos centras Brazilijoje „Centro de Tecnologia da Informação Renato Archer“.

Šventasis Antanas, pranciškonų vienuolis, kunigas ir Bažnyčios mokytojas, gyveno XIII amžiuje. Gimė Portugalijoje apie 1195 metus. Jo tikrasis vardas – Fernandas iš Bulionės. Pasivadino Antanu tapęs pranciškonų vienuoliu. Troško evangelizuoti Afrikoje, tačiau dėl ligos atkeliavo į Asyžių ir, gavęs šv. Pranciškaus siuntimą, keliavo ir mokė Italijoje ir Prancūzijoje, taip pat mažiesiems broliams. Šv. Antanas vadinamas paduviečiu, nes 1231 metais mirė netoli Paduvos ir pagal jo norą buvo ten palaidotas. Praėjus metams po mirties jį kanonizavo popiežius. Bažnyčios mokytoju buvo pripažintas 1946 metais. Liturginė šventė minima birželio 13 d. Žymiausia jo relikvija – liežuvis, iškalbingumo simbolis. (Vatikano radijas)