Mojavos - gegužinės Klaipėdos etnokultūros centre

Renginių ciklas „Tradiciniai giedojimai“ jau penkeri metai kviečia Klaipėdos gyventojus gaivinti autentišką katalikišką liaudies pamaldumą, palaikant savo krikščioniškąjį tapatumą globalizacijos iššūkiuose.

Vasariškai šiltą gegužės 23-osios pavakarę, klaipėdiečiai ir miesto svečiai rinkosi į Klaipėdos etnokultūros centrą į vakarą „Tradiciniai giedojimai. Mojavos-gegužinės“. Vakaro vedėjas ir idėjos bendraautorius, kunigas dr. Saulius Stumbra, sveikino vakaro dalyvius ir kalbėjo apie liaudiškąjį pamaldumą, išryškindamas Švč. M. Marijos kulto ypatumus.

Šv. Jonas Paulius II, yra gražiausias pamaldumo pavyzdys Švč. Mergelai Marijai, pasivedimo jos motiniškai globai ir nuolankaus pasitikėjimo – kalbėjo kunigas. Pamaldumas Švč. M. Marijai Lietuvoje labai gyvas buvo visada. Ypač Dievo Motinos globos ieškodavo motinos, melsdamasis už savo vaikelius, juos paaukodamos Jos globai, keliaudamos į garsias Marijos garbei skirtas šventoves – teigia etnologė dr. R. Račiūnaitė-Paužuolienė.

Pirmasis gegužę paskirti Marijos garbei sumanė Ispanijos karalius Alfonsas X (1239-1284). Italijoje šio pamaldumo pradininkais buvo šventieji Pilypas Nėris (1515-1592) ir Karolis Boromėjus (1538-1584). Matydami, kaip pavasariui veikiant sukyla žmonių jausmai, sumanė juos pajungti aukštesniems tikslams. Eidami nuo savo oratorijos iki Didžiosios Marijos bazilikos Romoje linksmai giedodavo Marijos litaniją (dar vadinamą Loreto litanija), prijungdami giesmių. Vėliau jų pavyzdžiu pasekė keli vienuolynai. Jau tada buvo nustatyta tvarka: gėlėmis puošiamas Marijos altorėlis, ir meldžiamasi.

Apie 1853 m. gegužinės pamaldos įvestos Lietuvoje – jos suskambo Seinų katedroje – tada Seinai buvo dar Lietuva. Jų pradininku laikomas prel. Butkevičius. Galima daryti prielaidą, jog Žemaičiuose šios pamaldos atsirado anksčiau nei Vilniuje, nes vysk. M. Valančius bičiuliavosi su minėtu prelatu, tuoj jas įvedė Žemaitijoje, o Vilniuje suskambo tik 1898 metais.

Mojavų giesmė „Sveika, Marija, Motina Dievo“ yra kilusi iš Lenkijos, bet vertimas labai nutolęs nuo originalo, nors struktūra ta pati. Melodija panaši, tik labiau sulietuvinta, lenkai ją kildina iš Mozūrijos. Dera pastebėti, jog šios giesmės daugiau neturi nei viena kita pasaulio šalis, ji giedama tik Lenkijoje ir Lietuvoje. Žinomi berods 6 vertimo variantai. Pirmasis vertimas – kun. Jono Lideikos 1866 m.

Nors ši pamaldumo praktika ir atkeliavo iš kaimyninės Lenkijos, bet prigijo savitu pavidalu. Lietuvoje tai labai populiari liaudiškojo pamaldumo praktika, ypač kaime. Jose dalyvaudavo nuo mažo lig seno. Visi turėjo savo darbus: kas gėles rinkti, kas vainikus pinti. Maldos baigdavosi ir laukais pasklisdavo dainos, rateliai drebindavo žemę. Lietuvoje gegužinės arba mojavos ypatingos tuo, jog šalia maldos, buvo vakarojama: dainuojama, ratelius einama. Buvo gera proga bendravimui.

Vakaro svečiai, Klaipėdos r. Dovilų etninės kultūros centro folkloro kolektyvas vadovaujamas Lilijos Kerpienės. Skambėjo giesmės, skirtos M. Marijai, giedamos melodijos, kurios išmoktos iš tėvų, bei prosenelių, galiausias visus vienijo Litanija ir giesmė „Sveika, Marija, Motina Dievo“, kurią giedojo svečiai ir susirinkę miestelėnai.

Kun. dr. Saulius Stumbra