Popiežius meldėsi prie Raudų sienos, apsilankė Yad Vashem memoriale ir susitiko su didžiaisiais rabinais (+video)

Pirmadienio rytą Šventasis Tėvas meldėsi prie Raudų sienos. Į sienos mūro plyšį įdėjęs lapą, kur ranka užrašė „Tėve mūsų“ maldą, apsikabino su jį lydinčiu rabinu Abrahamu Skorka ir Islamo centro generaliniu sekretoriumi Omaru Abboudu, su kuriais kartu rūpinosi religinio dialogo puoselėjimu Argentinoje.

Vėliau popiežius Pranciškus lankėsi Jėruzalės Yad Vashem memoriale. Popiežius labai jautriai kalbėjo apie nežmoniško blogio jėgą, žmonių atsakomybę. „Šiame „Šoah“ memoriale girdime ataidint Dievo klausimą: „Adomai, kur esi? (plg. Pr 3,9 ). Kur esi, žmogau?“ Šiame klausime telpa visas Tėvo, praradusio sūnų, skausmas. Tėvas žinojo apie laisvės teikiamus pavojus, žinojo, kad jis gali pasimesti, tačiau net Tėvas negalėjo įsivaizduoti tokio nuopuolio! Čia, neišmatuojamos Holokausto tragedijos akivaizdoje, šis šauksmas „Kur esi?“ nuskamba kaip balsas, pasiklystantis bedugnėje. Žmogau, kas esi? Nebeatpažįstu tavęs. Kuo tapai? Kas tave privertė taip žemai nukristi? Kas tave sudarkė? Kas įtikino, kad esi dievas? Ne tik kankinai ir nužudei savo brolius, tačiau juos paaukojai sau pačiam, nes prilyginai save dievui, kalbėjo popiežius.

Jis tęsė: „Viešpačiui, mūsų Dievui, teisumas. O mes šiandien raustame iš gėdos“ (Bar 1, 15). Išgelbėk mus nuo šio siaubo. Suteik malonę gėdytis to, ką mes, žmonės, galime padaryti, gėdytis šios milžiniškos stabmeldystės, gėdytis, kad išniekinome ir sunaikinome savo kūną, kurį tu sukūrei iš dulkių. Daugiau niekada, Viešpatie, daugiau niekada! „Adomai, kur esi?“ Štai mes, Viešpatie, besigėdijantys dėl to, ką žmogus, sukurtas pagal tavo paveikslą ir panašumą, sugeba padaryti. Prisimink mus savo gailestingume“.

Vėliau Šventasis Tėvas susitiko su abiem didžiaisiais rabinais. Prisimindamas draugystę bei bendradarbiavimą su žydais iš Buenos Airių laikų, pokalbio metu jis akcentavo, kad dialogas tai vienas Vatikano II Susirinkimo vaisių, tačiau vykdomas konkrečių asmenų: „Esu įsitikinęs, kad tai, kas pastaraisiais dešimtmečiais įvyko santykiuose tarp žydų ir katalikų, buvo tikra Dievo dovana“. Jis priminė dialogo tarp Didžiojo Izraelio rabinato ir Šventojo Sosto religinių santykių
su judaizmu
komisijos svarbą. Pasak popiežiaus, reikia ne tik įtvirtinti abipuse pagarba paremtus santykius - esame pakviesti iš esmės apsvarstyti dvasinę mus siejančio ryšio reikšmę. Tai ryšys, ateinantis iš aukščiau, peržengiantis mūsų valią, vientisas, nepaisant istorijos bėgyje išgyventų sunkumų. Popiežius pabrėžė, kaip svarbu geriau pažinti vieniems kitus, tikėjimo šaknis. „Abipusis mūsų dvasinio palikimo pažinimas, vertinant tai, kas mus sieja ir gerbianti skirtingumus, padės toliau plėtoti mūsų santykius, kuriuos patikime į Dievo rankas. Kartu galime daug nuveikti taikos labui, liudyti greitai besikeičiančiame pasaulyje dievišką Kūrimo planą, kartu galime atsilaikyti prieš bet kokią antisemitizmo ir diskriminacijos formą. Viešpats tepadeda mums su pasitikėjimu ir dvasios tvirtumu keliauti Jo takais. Šalom!”. Taip kalbėjo popiežius didiesiems rabinams. (Vatikano radijas)