Lietuvos Vyskupų kreipimasis artėjančių Europos Parlamento rinkimų proga
Gegužės 1 d. šventėme Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimties metų jubiliejų.
Tai, kas pirmaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo dar atrodė sunkiai pasiekiama,
tapo tikrove 2004 m. gegužės 1 d. Ana atmintina diena jau tapo istorija. Narystė šioje
Europos tautų šeimoje jau seniai tapusi mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, ir niekas
jau nebesistebi, matydamas ES ženklą ant naujus statybinius ar kultūrinius projektus
pristatančių skrajučių.
Katalikų Bažnyčia moko, kad žmonija yra lygaus prigimtinio
orumo asmenis suburianti šeima, o jos vienybė yra neatskiriama nuo visuotinio bendrojo
gėrio, kuris, savo ruožtu, neįsivaizduojamas be organizuoto tautų sambūrio. Tik drauge
galime išspręsti tiek tautai, tiek ir tautų bendruomenei iškylančias problemas. Toks
galiausiai yra ir Europos Sąjungos, įsteigtos ne tik savo narių ekonominės gerovės
stiprinimui, bet ir taikai ir stabilumui užtikrinti, tikslas.
Kiekvieną valstybių
sambūrį pirmiausiai sudaro žmonės su savo dorybėmis ir netobulumais, siūlantys savo
požiūrį į pasaulį. Ne paslaptis, kad ir Europos Sąjungoje kai kurios iniciatyvos kelia
susirūpinimą. Tai ypač akivaizdu šiemet, tikintiesiems švenčiant Šeimos metus ir dažniau
diskutuojant apie žmogaus orumo, gyvybės ir šeimos svarbą. Mūsų bendrasis gėris, šalies
ir tautos tvirtumas priklauso nuo profesionalių politikų – žmonių, kuriems patikime
atstovauti savo reikalus.
Gegužės 25 d. vyksiantys rinkimai į Europos Parlamentą
mus pakvies dar kartą susimąstyti apie tai, kurie politikai mus atstovaus Briuselyje
ir Strasbūre. Nuo išrinktų Europos parlamentarų priklausys, kuriems sprendimams bus
pritarta, o kuriems – ne. Pasidomėkime, kurie ligšioliniai Europos Parlamento nariai
siekė apginti krikščioniškąsias Europos vertybes, o kurie neliko ištikimi savo priešrinkiminiams
pažadams. Skirkime laiko kandidatų įvertinimui, o per rinkimus ramiai, gerbdami kitaip
manančius, bet tvirtai išreikškime savo pilietinę valią. Vedini krikščioniškos vilties,
nepabūkime įsijungti į viltingesnės ir žmogiškesnės visuomenės kūrybą, kurioje mieliau
būtų gyventi kiekvienam žmogui.