Arkivyskupas Tomasi pradėjo diskusijas JTO Komitete dėl kankinimo

Gegužės 5 dieną Šventojo Sosto delegacijos vadovas arkivyskupas Silvano Tomasi, lydimas kitų trijų delegacijos narių, pradėjo diskusijas JTO Komitete dėl kankinimų. Šventasis Sostas yra pasirašęs Konvenciją dėl kankinimo, priimdamas taip pat įsipareigojimą pristatyti ataskaitas ekspertų Komitetui apie jos laikymąsi savosios jurisdikcijos ribose. Kartu su Šventuoju Sostu šiomis dienomis ataskaitas pristato dar septynios valstybės, tarp kurių ir Lietuva.

Tačiau dar artėjant ataskaitos datai kai kurios nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Jungtinių Tautų Komitetą dėl kankinimo, prašydamos katalikiškoje aplinkoje, mokyklose ar parapijose, buvusius ir esamus nepilnamečių išnaudojimo atvejus traktuoti kaip kankinimą, už kurį Šventasis Sostas yra tiesiogiai atsakingas. Tačiau tokia interpretacija neatitinka Konvencijoje pateikto „kankinimo“ apibrėžimo ir konteksto. Šis apibrėžimas nurodo, kad kankinimai yra tyčiniai veiksmai, kurie kelia fizinį ar psichinį skausmą ir kurie yra atliekami tiesiogiai ar pritariant valstybės pareigūnui, siekiant įbauginti, išgauti prisipažinimą ar nubausti už tikrą ar tariamą prasižengimą. Praktikoje šia konvencija siekiama apriboti valstybės (pareigūnų) savivalę, ypač savosiose teisėsaugos sistemose, kalėjimuose.

Savo ataskaitoje arkivyskupas Tomasi skyrė daug dėmesio paaiškinimams, kokie yra skirtumai ir kokios yra sąsajos, taip pat juridinės, tarp Šventojo Sosto ir Vatikano miesto valstybės.

Šventasis Sostas, pasirašydamas Konvenciją prieš kankinimą, taip pat pateikė „interpretacinę deklaraciją“, iš kurios yra aišku, kad jis tiesiogiai Konvenciją gali pritaikyti tik toje teritorijoje, kurioje turi tą suverenumą ir tą juridinę kompetenciją, kurią turint galvoje Konvencija kalba apie valstybių atsakomybę – Vatikano miesto valstybėje. Šventasis Sostas neturi tokios juridinės kompetencijos tų žmonių atvejų, kurie negyvena Vatikano miesto valstybės teritorijoje ir nėra jos piliečiai, nors jie ir būtų katalikai, dirbtų katalikiškose institucijose. Jų atžvilgiu, jei jie padaro nusikaltimus, galioja tos valstybės jurisdikcija, kurios piliečiai jie yra ar kurios teritorijoje gyvena.

Šventasis Sostas, pasirašydamas Konvenciją, įsipareigojo užkirsti kelią kankinimams Vatikano miesto teritorijoje, bet tuo pat metu turėjo kitą siekį: pabrėžti, kad jo išpažįstami principai sutampa su Konvencijos nuostatomis, kad Šventasis Sostas remia konvencijos idealus. Ir iš tiesų, popiežių mokyme kankinimai ir kitas žmogų naikinantis, žeminantis elgesys yra aiškiai smerkiamas, jam priešpastatoma pagarba žmogaus asmeniui. Katalikų Bažnyčia teikia globalią moralinę paramą principui prieš kankinimą, bendradarbiauja su valstybėmis ir tarptautine bendruomene padedant kankinimų aukoms.

Kalbėdamas apie Vatikano miesto valstybės teisinę sistemą arkivyskupas Tomasi pabrėžė, kad ji yra suderinta su Konvencijos prieš kankinimą nuostatomis, kaip tai iliustruoja jo paminėti įvairūs įstatymai, galiojantys Vatikano mieste. Jis taip pat priminė išskirtinį Vatikano miesto pobūdį – nors jame per metus apsilanko per 18 milijonų žmonių, nuolatos gyvena vos keli šimtai. Vatikane neegzistuoja kalėjimų sistema. Tų nedaugelio nusikaltimų, kurie buvo ar galėtų būti padaryti, atveju galioja susitarimas su Italijos valstybe: nusikaltusieji bausmę atliktų joje. (Vatikano radijas)