Gegužės ARTUMA: penktasis Dievo įsakymas – apie meilės pergalę prieš mirtį!
„Artumai“ su savo skaitytojais šįmet naujai permąstant Dekalogą, V įsakymą „Nežudyk“
tenka svarstyti tuomet, kai gamta sprogsta gyvybe, kai pats gyvybės ir gyvenimo Viešpats
dar visai neseniai „geluonį mirties išrovė“. Bet, kaip ir būna su Dievo įsakymais,
kai jiems paklūstame – gyvenimas tiesiog pražysta nauja gyvybe, gaiviausiomis spalvomis.
Taip ir iš šio žurnalo puslapių apsčiai sklinda gyvybė ir gyvenimas, ypatingas ir
visai kasdieniškas džiaugsmas, kurio šioje „Artumoje“ išties daugiau už tamsiuosius
„mirties slėnius“.
Todėl šįkart skaitytojus pasitinka Evangelii gaudium
– džiaugsmingasis popiežiaus Pranciškaus paraginimas naujai užsidegus nešti Gyvybės
evangeliją; o nuo žurnalo viršelio, regis, dar arčiau mūsų, žengia gyvybės apaštalas
ir dargi „šeimos popiežiumi“ per kanonizaciją pavadintas šv. Jonas Paulius II (tai
lietuvių tapytojo Pauliaus Juškos kūrinys Kauno arkikatedros altoriui, saugančiam
šio šventojo relikviją). Apie besiplečiantį Jono Pauliaus II kultą Lietuvoje rašo
menotyrininkai, sykiu svarstydami ir apie šventojo atvaizdo paskirtį religinėje praktikoje.
Numeryje – ir aktualus žvilgsnis į Jono Pauliaus II palikimą – kūno teologiją,
be kita ko, pabrėžiant, kaip išmaniai jis „plukdė Bažnyčios laivą“ ir kaip tiksliai
atsiliepė į šių laikų iššūkius žmogui. Primenamas ir vienas tų iššūkių – tai gender
ideologija, kurios pragaištingumą perspėjančią Gabrielės Kuby knygą „Gender revoliucija.
Buldozerinis reliatyvizmas“ kaip tik šiomis dienomis išleidžia „Artumos“ leidykla.
„Visi, kas gyvi, turi teisę gyventi!“ – tvirtai sako numerio tema pakalbinti
vaikai. Geniali jų ištara puikiai tiktų paantrašte ir gyvam pokalbiui su brolių ortodoksų
šeima, o jame – ir gyvybės stebuklas, per kurį, kaip liudijama, liko gyvas vienas
iš abortui pasmerktų brolių dvynių. Ne tik žmogaus, bet ir gamtos gyvybės apsauga
– tai dar viena gegužės tema su paraginimu už gyvybės pilną pasaulį dėkoti jos Kūrėjui.
Motiniškąją
gegužę „Artumoje“ dėkojama ir mamoms – už tai, kad mylėjo „vienatine, besąlygiška
ir nesavanaudiška meile“ – tiek, kiek „išgalėjo“. Pasakojimas apie motinų bei žmonų
dangiškosios globėjos šv. Monikos (šv. Augustino mamos) gyvenimą siūlo gegužei ypač
tinkantį maldos šiai šventajai devyndienį.
Ir vis dėlto ar penktojo įsakymo
imperatyvas: „Nežudyk!“ turi tik tą kruvinąją prasmę? O gal įmanoma nužudyti ir kitaip
– ne tik veiksmais, bet ir žodžiais, dvasiškai? Suteršiant kito gerą vardą? Sukeliant
ir kitus kerštui? Gniuždant kitą ne tik neapykanta, bet dar baisesniu – abejingumu?
Kaip rašoma žurnale, ir Biblijos tradicija plačiai interpretuoja šį įsakymą, o didžiosiomis
žmogžudystėmis – „tautų naikinimo rykštėmis“ – jau Senajame Testamente laikytas nėštumo
nutraukimas, savižudybė ir, beje, girtuokliavimas. Kitas neišvengiamai V įsakymą lydintis
klausimas: ar įmanoma atleisti nužudymą? „Artumos“ pokalbis su nuteistaisiais už žmogžudystes
liudija... beribį Dievo gailestingumą, kaip Jis beldžiasi į atvirą žmogaus širdį net
už grotų. Šio pokalbio klausimai skirti ir mums: o kaip su mūsų gailestingumu, atleidimu,
gerumo darbais?.. Patyrusiems abortą ir ieškantiems atleidimo skiriamas straipsnis
apie Rachelės rekolekcijas Lietuvoje bei ganytojo atsakymas, ar atleidžiama aborto
nuodėmė.
Šį ypatingą grožio ir motiniškos meilės mėnesį kviečiame skaityti
gegužės „Artumą“, mąstant ir apie tai, jog pasaulį keičia ne jėga, o „revoliucinė
švelnumo ir meilės galia“, kaip rašo popiežius Pranciškus, žvelgdamas į Dievo Motiną
Mariją.