Airijos vyskupų viešas laiškas dėl tos pačios lyties sąjungų prilyginimo santuokai:
skirtingi santykiai turi būti traktuojami skirtingai
Balandžio 29 dieną Airijos politikai pradėjo diskusijas apie tai, kas buvo pavadinta
„santuokine lygybe“ – siekimą pripažinti, kad visos poros, nepaisant lyties ar lytinės
orientacijos, turi tas pačias sąlygas, pareigas ir teises, kurios šiandien priklauso
santuokos institucijai.
Airijos vyskupai paskelbė viešą laišką šia tema, kuriame
pirmiausia pabrėžia, kad kiekvienas asmuo yra lygus prieš Dievą ir turi būti gerbiamas;
kad jie priešinasi kiekvienai neteisingai diskriminacijai, užgauliojimui ir prievartai;
kad rūpinasi tais, kurie yra atstumiami ir atmetami.
Tačiau „santuokinės lygybės“
aktas minuoja bendrojo gėrio pamatus, tai galima tvirtinti ne vien dėl religinių įsitikinimų,
bet ir žmogiško protingumo šviesoje. Religingi ir nereligingi asmenys yra pripažinę
ir iš savo patirties žino, kad šeima, paremta moters ir vyro santuoka, yra geriausia
ir ideali vieta vaikui. Tai pamatinis visuomenės statybinis blokas, kuris nusipelno
valstybės pripažinimo ir pagalbos.
Tuo tarpu „santuokinės lygybės“ aktas tvirtina,
kad tėvai, vaikai, visuomenė ir valstybė neturėtų ir neturės pasisakyti dėl normų
arba idealios šeimyniškos aplinkos vaikų auginimui. Taipogi tai reikštų, kad ir biologiniai
bei natūralūs ryšiai tarp vaiko, tėvo ir motinos neturi savaiminės vertės vaikui ir
visuomenei.
Visada bus situacijų, kai geriausias atskiro vaiko interesas galės
būti pasiektas tik skirtingoje aplinkoje. Yra svarbu, kad valstybė teiktų praktinę
paramą šiais atvejais. Tačiau tai yra skirtinga nuo tvirtinimo, kad vaikų augimas
biologinių tėvų, per santuoką susijusiems visam gyvenimui, šeimoje nėra esminis ir
nenusipelno specialaus valstybės pripažinimo. Taip pat ir tada, kai vyras ir žmona
negali turėti vaikų, jų santuokos prigimtis gali suteikti vaikui tėvą ir motiną per
įvaikinimą. Valstybė turėtų daugiau padėti šia linkme.
„Santuokinės lygybės“
aktas taip pat klaidingai naudoja lygybės principą. Yra faktas, kad tos pačios lyties
sąjungos yra iš pagrindų ir objektyviai skirtingos nuo papildančios seksualinės sąjungos
tarp moters ir vyro, esančios iš prigimties atvirai gyvybei. Nėra diskriminacija valstybei
skirtingus santykius traktuoti skirtingai. Europos žmogaus teisių konvencija nepripažįsta
tos pačios lyties „santuokų“ kaip teisės, teismai Europoje ne kartą pabrėžė valstybių
narių teisę ir laisvę neapibrėžti santuokos tokiu būdu. Kalba yra ne apie „teisę“
ar „lygybę“, o apie objektyvaus šių dviejų tipų ryšių skirtingumo pripažinimą. Tos
pačios lyties santykiai jau yra išsamiai apibūdinti civilinės partnerystės ir su ja
susijusiomis lygybės normose.
Mes prašome, kreipiasi Airijos vyskupai į savosios
šalies politikus, iš naujo patvirtinti abipusių ir papildančių motinos bei tėvo, įsipareigojusių
mylėti vienas kitą viso gyvenimo santuokoje, vaidmenų vertę vaikui ir visuomenei.
Mes prašome pripažinti vaiko augimą, kur įmanoma ir jo geriausiam interesui, su biologiniais
tėvais. Mes prašome neužminuoti lygybės principo, netinkamai jį taikant dviems skirtingiems
santykių tipams. Mes prašome sustiprinti ir remti santuoką tarp moters ir vyro kaip
unikalią ir aukštos vertės gyvybinės svarbos instituciją bendrajam gėriui. Todėl mes
raginame atmesti tai, kas diskutuojamame projekte yra netinkamai vadinama „santuokine
lygybe“. Katalikų Bažnyčia, kaip daug kitų krikščioniškų Bažnyčių, žvelgia į santuoką
kaip į teigiamą, džiaugsmingą ir gyvybę teikiančią instituciją, kuri nusipelno specialios
globos ir pripažinimo. (Vatikano radijas)