2014-05-01 13:52:48

Airijos vyskupų viešas laiškas dėl tos pačios lyties sąjungų prilyginimo santuokai: skirtingi santykiai turi būti traktuojami skirtingai


Balandžio 29 dieną Airijos politikai pradėjo diskusijas apie tai, kas buvo pavadinta „santuokine lygybe“ – siekimą pripažinti, kad visos poros, nepaisant lyties ar lytinės orientacijos, turi tas pačias sąlygas, pareigas ir teises, kurios šiandien priklauso santuokos institucijai.

Airijos vyskupai paskelbė viešą laišką šia tema, kuriame pirmiausia pabrėžia, kad kiekvienas asmuo yra lygus prieš Dievą ir turi būti gerbiamas; kad jie priešinasi kiekvienai neteisingai diskriminacijai, užgauliojimui ir prievartai; kad rūpinasi tais, kurie yra atstumiami ir atmetami.

Tačiau „santuokinės lygybės“ aktas minuoja bendrojo gėrio pamatus, tai galima tvirtinti ne vien dėl religinių įsitikinimų, bet ir žmogiško protingumo šviesoje. Religingi ir nereligingi asmenys yra pripažinę ir iš savo patirties žino, kad šeima, paremta moters ir vyro santuoka, yra geriausia ir ideali vieta vaikui. Tai pamatinis visuomenės statybinis blokas, kuris nusipelno valstybės pripažinimo ir pagalbos.

Tuo tarpu „santuokinės lygybės“ aktas tvirtina, kad tėvai, vaikai, visuomenė ir valstybė neturėtų ir neturės pasisakyti dėl normų arba idealios šeimyniškos aplinkos vaikų auginimui. Taipogi tai reikštų, kad ir biologiniai bei natūralūs ryšiai tarp vaiko, tėvo ir motinos neturi savaiminės vertės vaikui ir visuomenei.

Visada bus situacijų, kai geriausias atskiro vaiko interesas galės būti pasiektas tik skirtingoje aplinkoje. Yra svarbu, kad valstybė teiktų praktinę paramą šiais atvejais. Tačiau tai yra skirtinga nuo tvirtinimo, kad vaikų augimas biologinių tėvų, per santuoką susijusiems visam gyvenimui, šeimoje nėra esminis ir nenusipelno specialaus valstybės pripažinimo. Taip pat ir tada, kai vyras ir žmona negali turėti vaikų, jų santuokos prigimtis gali suteikti vaikui tėvą ir motiną per įvaikinimą. Valstybė turėtų daugiau padėti šia linkme.

„Santuokinės lygybės“ aktas taip pat klaidingai naudoja lygybės principą. Yra faktas, kad tos pačios lyties sąjungos yra iš pagrindų ir objektyviai skirtingos nuo papildančios seksualinės sąjungos tarp moters ir vyro, esančios iš prigimties atvirai gyvybei. Nėra diskriminacija valstybei skirtingus santykius traktuoti skirtingai. Europos žmogaus teisių konvencija nepripažįsta tos pačios lyties „santuokų“ kaip teisės, teismai Europoje ne kartą pabrėžė valstybių narių teisę ir laisvę neapibrėžti santuokos tokiu būdu. Kalba yra ne apie „teisę“ ar „lygybę“, o apie objektyvaus šių dviejų tipų ryšių skirtingumo pripažinimą. Tos pačios lyties santykiai jau yra išsamiai apibūdinti civilinės partnerystės ir su ja susijusiomis lygybės normose.

Mes prašome, kreipiasi Airijos vyskupai į savosios šalies politikus, iš naujo patvirtinti abipusių ir papildančių motinos bei tėvo, įsipareigojusių mylėti vienas kitą viso gyvenimo santuokoje, vaidmenų vertę vaikui ir visuomenei. Mes prašome pripažinti vaiko augimą, kur įmanoma ir jo geriausiam interesui, su biologiniais tėvais. Mes prašome neužminuoti lygybės principo, netinkamai jį taikant dviems skirtingiems santykių tipams. Mes prašome sustiprinti ir remti santuoką tarp moters ir vyro kaip unikalią ir aukštos vertės gyvybinės svarbos instituciją bendrajam gėriui. Todėl mes raginame atmesti tai, kas diskutuojamame projekte yra netinkamai vadinama „santuokine lygybe“. Katalikų Bažnyčia, kaip daug kitų krikščioniškų Bažnyčių, žvelgia į santuoką kaip į teigiamą, džiaugsmingą ir gyvybę teikiančią instituciją, kuri nusipelno specialios globos ir pripažinimo. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.