Šv. Jonas XXIII ir šv. Jonas Paulius II buvo drąsūs vyrai, Šventosios Dvasios įkvėpti
tiesakalbiai, liudiję Bažnyčiai ir pasauliui Dievo gerumą ir gailestingumą. Jie matė
dvidešimtojo amžiaus tragedijas, bet nepalūžo. Šv. Jonas XXIII paliudijo nepaprastą
klusnumą Šventajai Dvasiai; Šv. Jonas Paulius II buvo „šeimos popiežius“, taip
kalbėjo Atvelykio sekmadienį dviejų savo pirmtakų kanonizacijoje popiežius Pranciškus.
Su Šventuoju Tėvu Pranciškumi sekmadienį koncelebravo popiežius emeritas Benediktas
XVI, pusantro šimto kardinolų ir septyni šimtai vyskupų iš viso pasaulio, tarp jų
taip pat dešimt Lietuvos Bažnyčios ganytojų. Pokalbiuose Vatikano radijui vyskupai
prisiminė šv. popiežiaus Jono Pauliaus II Lietuvos Bažnyčiai ir visiems jos tikintiesiems
liudytą nuoširdų artumą per vos ne trijų dešimtmečių pontifikatą, skaitlingus jo palankumo
Lietuvai ir jos Bažnyčiai gestus, taip pat šv. Popiežiaus Jono XXIII istorinį vaidmenį
Bažnyčioje, kaip ir jo trumpame pontifikate paliudytą artumą ypač Lietuvos katalikų
vyskupams. Telšių ganytojas Jonas Boruta, SJ, priminė pokalbyje Vatikano radijui šv.
Popiežiaus Jono laišką Lietuvos episkopatui „UT FILIIS“ vyskupo Merkelio Giedraičio
mirties 350 metų proga. Ateinančiomis dienomis perduosime kelių vyskupų pasakojamus
įspūdžius. Šioje laidoje kviečiame klausytis dviejų Lietuvos arkivyskupų liudijimų
iš kanonizacijos ceremonijos.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas:
Kaip
žinome, Jonas XXIII sušaukė ir atidarė, o Jonas Paulius II baigė įgyvendinti tiek
Vatikano II Susirinkimą, tiek ir Bažnyčios teisės reformą.
Šiandienos šventė
yra iš tikrųjų įspūdinga. Prisiminiau šv. Jono Pauliaus II laidotuvių Mišias, kur
pati gamta tarsi nurodė ir teologinę prasmę, kai ant popiežiaus karsto padėta Evangelijos
knygos lapai labai simboliškai užsivėrė. O šiandien irgi ne vienas pastebėjome, kad
kai tik popiežius Pranciškus juos abu oficialiai paskelbė šventaisiais, apsiniaukęs
dangus staiga praleido saulės spindulius ir tarsi apšvietė aikštę. Visi bijojome,
kad bus liūtis, o Mišių pradžioje pasirodė saulė. Vėliau grįžo debesys, apsiniaukė,
bet tikrai buvo graži diena. Kartais gamta mums pasiūlo teologinę mintį.
Jonas
Paulius II mums labai brangus. Dabar po šios šventės renkamės Lietuvių kolegijoje
Romoje, su kuria kaip tik susijęs mano vienas iš didžiausių atsiminimų iš studijų
metų - popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas kolegijoje. Kai jis atvyko, buvo mano,
kaip studento, pirmasis savaitgalis Romoje. Tai didesnio įspūdžio naujam klierikui
iš tikrųjų negali būti - tokia reta proga tik ką atvykus į Romą patarnauti popiežiui
Mišioms. Nepaprastai daug prisiminimų iš popiežiaus vizito Lietuvoje ar iš tų laikų,
kai kaip generalinis sekretorius lydėdavau vyskupus į mūsų Ad limina vizitus. Visi
pabrėžia jo asmeninius bruožus – artimumą, nuoširdumą, kiek dėmesio, pagarbos žmogui
parodydavo pokalbio metu.
Šiandien baigiantis iškilmei popiežius Pranciškus,
sveikindamas abiejų vyskupijų, iš kurių kilę popiežiai, piligrimus, pasakė: „Gerbkite
jų atminimą gyvendami pagal jų pavyzdį“. Man atrodo, kad tai didžiausia šios kanonizacijos
žinia: kad mes turėjome didelę malonę pažinti nepaprastus žmones, kuriuos Bažnyčia
jau įvardijo kaip šventuosius, tačiau ta dovana turi ir savo kainą: tai yra sekimo
kaina, turime gyventi pagal jų pavyzdį. Pirmiausia mums, vyskupams, reikia turėti
tokios drąsos kokią turėjo tie du šventi popiežiai. Ir popiežius Pranciškus ragina
drąsiai eiti į priekį, klausyti Šventosios Dvasios, vykdyti tuos nurodymus. Šiandien
Pranciškus labai gražiai įvardijo, kad tie popiežiai buvo „vedami vedliai“, vedami
Šventosios Dvasios. Tai yra ir mums iššūkis, kurį ši šventė mus skatina įgyvendinti.
Popiežius
Pranciškus šiandien paminėjo, kad popiežius Jonas Paulius
II yra šeimų šventasis ir šią mintį susiejo su būsimu sinodu.
Taip.
Visi jo raštai, mokymas, „kūno teologija“, jo sušaukti šeimų suvažiavimai iš tikrųjų
mus veda tuo keliu. Manau, kad tai, ką dabar Bažnyčia įgyvendina, tai šv. popiežiaus
Jono Pauliaus II labai stipriai pasėtos ir daigintos sėklos. Tikrai turime ir galime
būti dėkingi. Matome, kad kai reikia rasti gerų pamokymų, labai dažnai grįžtame tiek
prie Jono Pauliaus II išleisto Katekizmo, tiek prie jo pamokslų ir jo mokymų. Tai
jis iš tikrųjų mus veda tuo keliu.
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius,
SJ.:
Įspūdžiai
patys geriausi. Tokių minių turbūt ne tik aš nemačiau, bet ir Roma nežinau ar kada
nors matė. Tiek vyskupų. Tiesiog, sunku buvo patikėti... Pati iškilmė buvo tikrai
nuostabi. Nors prognozės žadėjo lietų, bet dangus padovanojo tokį gerą orą...
Mes,
lietuviai, labai džiaugiamės ypač Jonu Pauliumi II. Džiaugiamės, kad jis kanonizuotas.
Jis Lietuvą labai mylėjo, jis mus aplankė tada, kai popiežiaus apsilankymas buvo labai
svarbus. Manau, kad tuos žodžius, kuriuos jis mums anuomet paliko, dabar, kai jis
paskelbtas šventuoju, mes naujai perskaitysime ir kai ką daugiau įsidėsime į širdį,
ypač tai, ką tada praleidome pro ausis.
Ekscelencija, kas buvo Jums popiežius
Jonas XXIII? Kokius atgarsius atmenate iš to laiko, kai šv. Jonas XXIII buvo popiežius?
Sutapo, kad kai jis buvo išrinktas popiežiumi, aš tapau kunigui, buvo
mano pirmi žingsniai. Iš tikrųjų tada mažai informacijos pasiekdavo Lietuvą. Tik per
Vatikano radiją, kai jo netrukdydavo, žinojom, kad jis labai geras popiežius. Labai
džiaugėmės, kai jis paskelbė, kad sušauks Vatikano II Susirinkimą, nes buvo pribrendę
daug klausimų, kuriuos reikėjo spręsti. Gaila, kad jis buvo kaip meteoras, švystelėjo
tik kelerius metus. Bet jo įnašas, ypač kad davė pradžią Vatikano II Susirinkimui,
yra milžiniškas Bažnyčioje. Ir ko jis tiesiogiai nepadarė, tą padarė per tuos gerus
sprendimus, kurie buvo priimti Susirinkime. (Vatikano radijas)