Kardinolas Angelo Amato: Šventieji Amerikos apaštalai moko nuoseklumo ir drąsos liudyti Kristų.

Trys nauji Visuotinės Bažnyčios šventieji iš Amerikos žemyno, Pranciškus de Laval, Juozapas de Ančieta ir Marija Guyart (jos vienuolinis vardas: Įsikūnijusio Marija) tarsi sudaro draugiją su dar kitais dviem šventaisiais, irgi Amerikos žemyno misionieriais: šv. Juozapu de Betancur ir šv. Kotryna Tekakwitha. Verta prisiminti, kad visus penkis Jonas Paulius II iškėlė į Altorių garbę kartu tą pačia dieną 1980 metais.

Pasak Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto Angelo Amato, šventųjų „penketukas“ sudaro pavyzdingų krikštytųjų grupę. Pokalbyje Vatikano dienraščiui prefektas sakė, kad penki šventieji liudija pašaukimų įvairovę Bažnyčioje: šioje grupėje vienas vyskupas, du vienuoliai, vienuolė ir pasaulietis. Visi jie savo pavyzdžiu ir apaštalavimu prisidėjo neprilygstamu įnašu prie amerikiečių evangelizavimo, pažymėjo kardinolas Amato.

Kokios priežastys paskatino popiežių Pranciškų išplėsti beatifikuotų palaimintųjų kultą visai Bažnyčiai, minėti juos visoje Bažnyčioje valandų liturgijoje ir Mišių aukose? Popiežius Pranciškus, norėdamas patenkinti gausybės amerikiečių vyskupų ir pasauliečių prašymus ir troškimus, kad trys palaimintieji būtų paskelbti šventaisiais ir matydamas, kad yra išpildytos visos sąlygos ekvivalentinei kanonizacijai, jis nusprendė taip padaryti. Tai buvo ne savavališka, tačiau gerai motyvuota kanonizacija, pridūrė kongregacijos prefektas.

Kas buvo šv. Juozapas de Ančieta (1534-1597)? Popiežius, Brazilijoje per Pasaulinės jaunimo dienos susitikimą, kalbėdamas jaunimui atkreipė dėmesį, kad jėzuitų misionieriui de Ančietai buvo tik devyniolika metų kai jis iš Ispanijos išvyko į Braziliją. Jis taip pat pasakė, kad geriausias įrankis jaunimui evangelizuoti yra kitas jaunuolis, arba jaunuolė. Ančieta buvo nepaprastos kultūros asmenybė: dėstytojas, taikintojas derybose, dvasios tėvas, varguolių ir ligonių globėjas, intensyvus čiabuvių genčių misionierius, jų pašnekovas ir daugelio atsivertimų sielovadininkas. Didelis rašytinis šventojo palikimas. Parašė gramatikas vietinėmis tupi ir guarani kalbomis, katekizmus, homilijas, giesmes, poeziją, religines dramas, žodžiu, ugdė autentiškai inkultūruotą evangelizavimą. Virš visko, sakė kongregacijos prefektas, Šv. Juozapas Ančieta buvo nepaprasto vidinio gyvenimo ir tikro šventumo apaštalas.

Kas buvo du nauji šventieji, misionieravimu ir apaštalavimu susiję su Kanada? Pranciškus de Laval (1623-1708) kilęs iš senos garbios prancūzų šeimos. Popiežiaus Aleksandro VII paskirtas Naujosios Prancūzijos (taip buvo vadinamas Kvebekas) Apaštališkuoju vikaru, buvo pirmasis į Šiaurės Amerikos atkeliavęs vyskupas. Tris dešimtmečius vykdė našią pastoraciją tuomet dar misijų šalyje organizuodamas katalikų Bažnyčią, apaštalaudamas tiek prancūzų mažumai, tiek misionieriaudamas amerikiečiams indėnams, kuriuos ypač gynė nuo piktnaudžiavimo alkoholiu ir į juos nusitaikiusių prekiautojų kailiais išnaudojimo, ugdė jų švietimą, darbą, orumą. De Laval pastoracinė ir misionieriška veikla apėmė visą šiaurės Ameriką nuo Kanados iki pietinių sričių Meksikos šiaurėje, visur steigė parapijas ir kunigų formacijos seminarijas.

Šv. Įsikūnijusio Marija Guyart (1599-1672) būdama aštuoniolikmete ištekėjo, susilaukė sūnaus, tačiau mirus vyrui atsisakė antros santuokos; jai pradėjo vertis mistinių patirčių pasaulis. Norėdama visai pasišvęsti Viešpačiui, gyveno neturte ir davė skaistumo priesaiką. Tai galima laikyti jos pirmuoju atsivertimu, nuo tuštybės į paprastumą ir susikaupimą. Dažni Švč. Trejybės regėjimai atvedė ją į vienuolinį gyvenimą; apsisprendusi visai suvienyti savo gyvenimą su Viešpačiu, stojo į uršuliečių vienuolyną Ture. Po šio antrojo atsivertimo sekė trečias: pasiryžusi išvyko misionieriauti į Kanadą, kur pasišventė jaunų indėnių švietimui ir krikščioniškam ugdymui. Ji mokėsi čiabuvių kalbų, parašė pirmąjį uronų-prancūzų žodyną, parašė maldų uronų ir algonchino kalbomis, parengė misionieriavimo vadovus apie teisingą evangelizavimo misijos inkultūravimą. Jos kapą Kvebeke uršuliečių vienuolyne kasmet aplanko dešimtys tūkstančių piligrimų.

Visi trys nauji šventieji dar šiandien yra nuoseklūs ir drąsūs Kristaus, „vienintelio šventojo“, liudytojai, pažymėjo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. Taip pat šiandien reikia drąsių Evangelijos apaštalų. Visų jų misionieriavimo pašaukime pastebimi pėdsakai Abraomo ir Marijos nepaprasto tikėjimo pasikliauti Dievu ir laikytis Jo žodžio. Besąlyginis atsidavimas dieviškai Apvaizdai padarė jų darbus vaisingais; todėl jų darbai tapo Dievo darbais, „opera Dei“, sakė kardinolas Angelo Amato. Šventieji, pridūrė jis, yra romūs įrankiai, tačiau nepakeičiami, idant Dievas darytų savo nuostabius darbus. (l'Osservatore Romano/Vatikano radijas)